Kas naujo „Antradienio eksperimente“?

ATNAUJINTA 2018.12.30

Atostogos, o po to – kiekvieną antradienį (a) nauji rezultatai ir (b) naujas savaitės klausimynas.
_______________
25. Dirbtinis intelektas ir medicina >>>
24. Melas be tikslo suklaidinti >>>
23. Likimo sampratos tatuiruotėse >>>
22. Muzikos kūrinio ontologija >>>
21. Tesėjo laivas >>>
20. Loterija ir įsitikinimų patikimumas >>>
19. Sustojęs Bertrando Russello laikrodis >>>
18. Įstatymo tikslas ir įstatymo raidė >>>
17. Vežimėliai ir nerelevantiški pasirinkimai >>>
16. Kas yra laisva valia? >>>
15. Priežastingumas ir sėkmė >>>
14. Mirštantis smuikininkas >>>
13. Dėl grožio nesiginčijama >>>
12. Apie atmintį, tikimybes ir asmens tapatybę >>>
11. Kur dingo liemuo? >>>
10. Nepavykęs tyrimas apie melioną ir meliono kvapą >>>
9. Kur manyje yra mano siela? >>>
8. Galvos, valios ir Dunsas Škotas >>>
7. Kaip nuspręsti, kad aš jau miręs? >>>
6. Kaip skirtingi situacijos vertinimai priklauso nuo skirtingo situacijos matymo? >>>
5. Ką turkų lankininko širdys mums gali pasakyti apie asmens tapatybę? >>>
4. Kodėl ‘tas pats’ ir ‘the same’ nėra tas pats? >>>
3. Kuo ypatingas lietuviškas kalbėjimas apie kvapus? >>>
2. Jei visi obuoliai supuvę, tai ar supuvę ir kai kurie obuoliai? >>>
1. Ar įmanoma atsiminti tai, ko nebuvo? >>>
______________
Puslapis Facebooke | Kanalas YouTube

Komentuoti

Eksperimentinės filosofijos vakarai. № 1

Komentuoti

2018 m.

Va, surašau 10 labiausiai įstrigusių 2018 m. savo akademinio gyvenimo epizodų. Bet tik tokių, kurie 2018 m. išvirto į kažką užčiuopiamo ir parodomo. Nemaža dalimi tai yra rezultatai darbų, kuriuos teko dirbti keletą ankstesnių metų, bet taip jau yra moksle, kad nuo tyrimo ar sumanymo pradžios iki jo rezultatų pasirodymų paprastai praeina bent pora metų, dažnai ir gerokai daugiau. Tai, ką dirbu dabar, pasirodys po metelių-kitų. Sudedu nuorodas – gal kam bus įdomu ką pasklaidyti.

Skaityti toliau
Komentuoti

Dvidešimt penktasis antradienio eksperimentas: dirbtinis intelektas ir medicina

Šis Antradienio eksperimentas panašus į ėjimą grybauti: nežinojau, ko tikėtis, ir nelabai turėjau tvirtesnių spėjimų, koks rezultatas galėtų gautis.

Nutariau žvilgtelėti į temą, kuri ilgainiui susilauks vis daugiau dėmesio – dirbtinio intelekto naudojimą medicinoje, ir kaip tai galėtų veikti gydytojų atsakomybės klausimus. Galbūt atsisakiusių dirbtinio intelekto rekomendacijos gydytojų sprendimai bus vertinami daug griežčiau?

Skaityti toliau
Komentuoti

Dvidešimt ketvirtasis antradienio eksperimentas: Melas be tikslo suklaidinti

Dabartinės lietuvių kalbos žodynas pateikia štai tokią pirmą žodžio „meluoti“ reikšmę: „tyčia sakyti neteisybę“. Panašus melavimo apibrėžimas būtų ir gana standartinis filosofijoje. Antai, Stanfordo filosofijos enciklopedija pateikia tokį apibrėžimą, kuris pristatomas kaip tradicinis:

To lie =df to make a believed-false statement to another person with the intention that the other person believe that statement to be true.

Skaityti toliau

Komentuoti

Dvidešimt trečiasis antradienio eksperimentas: Likimo sampratos tatuiruotėse

Šią savaitę nedidukas žaislinis tyrimukas tema, kuriai šiuolaikinėje filosofijoje kaip ir nėra vietos. Likimui. Kita vertus, jei suprasti bandome ne patį likimą (ir čia aš sakyčiau, kad nėra ką suprasti, tokio dalyko nėra), o tai, kokią funkciją atlieka įsitikinimai apie likimą, koks jų turinys, tai gali būti net labai įdomi tema. Ypač turint omenyje, kad tikėjimas likimu yra labai dažnas ir tarp vakariečių. Neseniai paskelbtame tyrime net 68% lietuvių pasisakė tikintys likimu. Skaityti toliau

Komentuoti

Dvidešimt antrasis antradienio eksperimentas: Muzikos kūrinio ontologija


Dvidešimt trečioji „Antradienio eksperimento“ užduotis apie tatuiruotes apie lemtį ir likimą (apie 2 min.; lapkričio 20-26 d.): https://ww2.unipark.de/uc/VDranseika/017a/

_______________________

Šios savaitės Antradienio eksperimentas buvo kartu su filosofe Elze Sigute Mikalonyte parengta užduotis apie muzikinius kūrinius. Tyrimo idėja truputi komplikuota, tad paaiškinsiu per pavyzdį. Tarkime, pateikta tokia situacija:

Vienas XX a. vidurio kompozitorius pasiėmė Bacho Fugos g-moll (BWV 578) natas ir perrašė visą kūrinį atbulai, nuo paskutinės iki pirmos natos. Nutaręs, kad skamba gerai, kompozitorius išleido tai kaip savo kūrinį, pavadintą „Bachas atbulai“.

Skaityti toliau

Komentuoti

„Radijo popietės“ laida apie „Antradienio eksperimentą“

Nuoroda į įrašą LRT mediatekoje

Komentuoti

Dvidešimt pirmasis antradienio eksperimentas: Tesėjo laivas


Dvidešimt antroji „Antradienio eksperimento“ užduotis apie muzikos kūrinius (apie 4 min.; lapkričio 13-19 d.): https://ww2.unipark.de/uc/VDranseika/b057/
______________
Šios savaitės eksperimentą pradėsiu nuo Plutarcho citatos (grubiai išverčiu iš Wikipedijos):

Laivas, kuriuo Tesėjas ir Atėnų jaunuomenė grįžo iš Kretos, turėjo trisdešimt irklų ir tą laivą atėniečiai išsaugojo iki pat Demetrijo Faleriečio laikų, mat sutrūnijus senoms lentoms jie jas išimdavo ir į jų vietą įdėdavo naują, stipresnę medieną, dėl ko šis laivas tapo mėgstamu pavyzdžiu filosofams aptariant logikos klausimą apie augančius daiktus: vieni laikė, kad laivas išliko tas pats, o kiti tvirtino, kad jis nebėra tas pats.

Skaityti toliau

Komentuoti

Dvidešimtasis antradienio eksperimentas. Loterija ir įsitikinimų patikimumas


Dvidešimt pirmoji „Antradienio eksperimento“ užduotis apie objektų tapatybę (2-3 min.; lapkričio 6-12 d.): https://ww2.unipark.de/uc/VDranseika/53a3/
________
Šią savaitę papasakosiu apie dar vieną eksperimentą, kurį buvau pasilikęs atsargai. Viena iš įtakingiausių idėjų XX a. epistemologijoje – t.y. filosofijos šakoje, nagrinėjančioje žinojimo, pagrįstumo ir panašias kategorijas – buvo vadinamoji reliabilistinė žinojimo teorija. Šita teorija tvirtina, kad žinojimas yra teisingas įsitikinimas, kuris buvo suformuotas pasitelkiant patikimai veikiantį įsitikinimų formavimo mechanizmą. Pavyzdžiui, galime daug dalykų sužinoti juos pamatydami, mat rega yra (kartais suklaidinantis, bet dažniausiai) patikimas kelias gauti teisingos informacijos apie aplinką. Skaityti toliau

Komentuoti