2018 m.

Va, surašau 10 labiausiai įstrigusių 2018 m. savo akademinio gyvenimo epizodų. Bet tik tokių, kurie 2018 m. išvirto į kažką užčiuopiamo ir parodomo. Nemaža dalimi tai yra rezultatai darbų, kuriuos teko dirbti keletą ankstesnių metų, bet taip jau yra moksle, kad nuo tyrimo ar sumanymo pradžios iki jo rezultatų pasirodymų paprastai praeina bent pora metų, dažnai ir gerokai daugiau. Tai, ką dirbu dabar, pasirodys po metelių-kitų. Sudedu nuorodas – gal kam bus įdomu ką pasklaidyti.

1. Kartu su Vyčiu Silium ir Renatu Berniūnu keletą metų tyrinėjome socialinių normų kategorizavimą šiuolaikinėje ir klasikinėje Kinijos kultūroje. Štai vienas iš straipsnių, kuriame nagrinėjame skirtumus tarp anglų kalbos ‘morality’ ir mandarinų kalbos „daode“. Fone – bendresnis klausimas apie tai, kiek normų skirstymas į moralės normas ir tas, kurios nėra moralės normos, yra tarpkultūrinė universalija. Pakeliui spaudon dar keletas šio tyrimo tekstų.
Dranseika V., Berniūnas R., Silius V. (2018). Immorality and Bu Daode, Unculturedness and Bu Wenming. Journal of Cultural Cognitive Science. 2(1-2): 71–84. https://rdcu.be/4orE

2. Antradienio eksperimentas. Sumanymui geras pusmetis. Kurdamas nežinojau, ar plauks, ar iš karto nuskęs. Pasirodo, kažkas per vidurį. Nenuskęsta, bet ir viral netampa. Tenka nuolat ugnelę kurenti. Kurdamas bandžiau vienu metu nušauti daug zuikių. Visų pirma, tai filosofijos populiarinimo sumanymas, bet šalia to tai ir naujų idėjų išbandymo poligonas bei kartais priemonė susirinkti papildomų duomenų prie renkamų kitais būdais. Jau yra 24 eksperimentų aprašymai. Bus daugiau. Taip pat pakeliui į spaudą keletas tekstų, kuriuose dalis duomenų surinkti Antradienio eksperimente. Dėkui Vainiui Volungevičiui už dizainą.

3. Vienas iš sparčiausiai atsiradusių tekstų. Nepilnas pusmetis nuo pirmų duomenų iki recenzijų iki papildomų duomenų iki priėmimo į ‘Oxford Studies in Experimental Philosophy’. Aprašau anksčiau nedokumentuotą reiškinį, prieštaraujantį iš esmės nekvestionuojamai atminties filosofijos dogmai, kad kasdienė atminties sąvoka suponuoja, kad atsimenamas įvykis tikrai įvyko.
Dranseika V. (Forthcoming). False Memories and Quasi-memories are Memories. Oxford Studies in Experimental Philosophy. https://philpapers.org/rec/DRAFMA

4. Pasirodė eksperimentinės filosofijos replikuojamumo projekto rezultatai. Pasirodo, eksperimentinės filosofijos tyrimai yra santykinai geriau atkartojami nei įprasta kaimyninėse disciplinose (t.y. kai laboratorija bando tiksliai pakartoti kitos laboratorijos paskelbtą tyrimą, yra labai didelė tikimybė gauti tuos pačius rezultatus, kas yra gerai). Vadovavo Florianas Cova iš Ženevos universiteto, o tyrimo komandoje teko pabūti ir man su Renatu Berniūnu.
Cova F., Strickland B., Abatista A., … Dranseika V., … et al. (Forthcoming). Estimating the Reproducibility of Experimental Philosophy. Review of Philosophy and Psychology. https://link.springer.com/article/10.1007/s13164-018-0400-9

5. Pradėjome bendradarbiauti su Elze Sigute Mikalonyte eksperimentinėje muzikos filosofijoje. Labai džiaugiuosi, kad iš jos išmokstu daug dalykų apie sritis, apie kurias šiaip labai menkai ką nutuokiu: muziką, muzikos psichologiją ir muzikos filosofiją. Pirmas straipsnis jau paskelbtas, bus dar.
Mikalonytė E. S., Dranseika V. (2018). Muzikos konceptualizavimas erdvės ir judėjimo metaforomis. Psichologija. 57: 54–73. http://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/11910/10518

6. Išėjo mano ir dviejų kolegų iš Airijos redaguota knyga apie stichines nelaimes. Pirmojoje knygos dalyje analizuojama, kaip stichinės nelaimės yra konceptualizuojamos įvairiose skirtingose akademinėse disciplinose. Antrojoje – nagrinėjama, ką apie su stichinėmis nelaimėmis ir jų likvidavimu susijusias etines problemas sako įvairios moralės ir politinės filosofijos teorinės prieigos.
O’Mathúna D. P., Dranseika V., Gordijn B. (eds.) (2018). Disasters: Core Concepts and Ethical Theories. Cham: Springer Nature. https://link.springer.com/book/10.1007%2F978-3-319-92722-0

7. Pernykštis nedidukas tekstas, bet šiemet jaučiu, kad daro šiokį tokį poveikį asmens tapatybės tyrimams eksperimentinėje filosofijoje. Kiek susijusius dalykus buvome prieš keletą metų surašę straipsniu su Renatu Berniūnu.
Dranseika V. (2017). On the Ambiguity of ‘the Same Person’. AJOB Neuroscience. 8(3): 184–186. https://www.tandfonline.com/doi/abs/10.1080/21507740.2017.1366588

8. Sykiais mėgstu patūnoti archyvuose. Vienas iš tokio patūnojimo rezultatų su nediduku komentaru pasirodė žurnale „Problemos“. Sezemano recenzija mano mėgstamo filosofo Izaoko Donskio neišlikusiam knygos rankraščiui. Dėkui Daliui Viliūnui už patarimus, kaip naviguoti archyvuose.
Vosylius Sezemanas. Humanitarinių mokslų fakulteto tarybai pranešimas apie p. J. D o n s k i o veikalą: Die Erkenntnis des Fremdseelischen. Versuch der Erkenntnis des Fremdseelischen auf allgemein erkenntnistheorischer Grundlage. Problemos 93: 193-195. http://www.zurnalai.vu.lt/problemos/article/view/11950/10555

9. Gėris, grožis ir tiesa. Jau beveik metus laiko paišau paveiksliukus. Reikalas nėra akademinis, bet karts nuo karto įkišu kokią idėją, kurią – jei turėčiau daugiau laiko – galbūt paplėtočiau kokia nors kita forma. Leidžia šį tą pasakyti ir apie tuos dalykus, kurių niekaip nesutalpinčiau į savo akademinę veiklą.
https://www.facebook.com/gerisgrozisirtiesa/

10. Vis dažniau nutinka, kad ne pats turiu galvoti, kaip čia nuvykti į kokį įdomų seminarą ar konferenciją, bet ima ir pakviečia su mano darbais susipažinę žmonės ir dar išlaidas apmoka. Nutikdavo sykiais ir anksčiau, bet šiais metais gerokai jaučiasi. Tikiuosi, čia tendencija.

Na o tai, ką klibinu dabar, po metelių ar dviejų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *