Veiksmų medžiai ir normatyviniai vertinimai

Tai vat, prieš keletą dienų pakviečiau FB pildyti trumputę anketą apie speleologus ir atėjo metas trumpai pristatyti rezultatus.

Pradžiai truputi teorijos.

Yra toks būdas atvaizduoti sudėtinių veiksmų struktūrą, vadinamas veiksmo medžiais. Viena vertus, jei norime kalbėti tik apie priežastinius sąryšius, turime priežasčių medžius, o jei norime kalbėti apie tikslingą veikimą – intencijų medžius. Priežastiniame medyje visos priežastinės grandinės yra traktuojamos vienodai, o intencijų – atsiskiria link pagrindinio tikslo einančios grandinės nuo tų, kurios traktuojamos kaip šalutiniai efektai.

Štai iliustracija iš Levine et al. rankraščio, kuriame galima išsamiau pasiskaityti apie veiksmo medžius. Čia vieno iš klaskinių „trolley cases“ medžiai. Tam, kad būtų išgelbėti penki ant bėgių užstrigę žmonės, veikėjas nustumia nuo tilto dručkį, kurio sunkus kūnas sustabdo traukinuką. Dručkis žūna, penki žmonės – ne. Priežastiniame medyje dručkio mirtis ir penkių žmonių išsigelbėjimas yra lygiaverčiai padariniai, o štai intencijų medyje – penkių žmonių išgelbėjimas yra pagrindinis tikslas, o dručkio mirtis – šalutinis padarinys.

Anot Levine, medžius sukonstruoti galime suskaidę veiksmą į pakopas ir apie tokių pakopų poras klausdami, ar tiesa, kad „A was done by doing B“ (priežastiniam medžiui) ir „A was done in order to do B“ (intencijų medžiui). Pavyzdžiui, „Ar sutinkate, kad veikėjas numetė dručkį nuo tilto tam, kad išgelbėtų penkis žmones?“ Turėdami atsakymus į tokius klausimus pagal keletą nesudėtingų taisyklių galime sugeneruoti medžius.

Šitie medžiai, anot Levine, yra laikytini mentalinėmis veiksmų reprezentacijomis. Esą, mes sudėtinius veiksmus būtent ir įsivaizduojame (planuodami, vertindami ir t.t.) kaip tokias priežastines ir intencines struktūras.

Ir čia štai ateina mano hipotezė, kurią ir norėjau patikrinti šiuo tyrimu. Galbūt yra taip, kad egzistuoja ryšys tarp to, kokią veiksmo mentalinę reprezentaciją turi žmogus (t.y. kokiu intenciniu medžiu jis reprezentuoja situaciją), ir to, kaip tas žmogus situaciją vertins normatyviniu požiūriu (smerktina, baustina, amoralu). Arba, kad tuos pačius veiksmus skirtingi žmonės žmonės gali reprezentuoti skirtingais intencijų medžiais, ir tai, savo ruožtu, gali leisti nuspėti, kaip jie tuos veiksmus vertins normatyviai.

Taigi, anketoje (į kurią atsakymus pateikė 327 žmonės – ačiū!) pateikiau istoriją apie speleologus:

Įsivaizduokite, kad grupė speleologų yra požeminiame urve, kuriame pradėjo kilti vandens lygis. Apkūnus grupės narys pamėgina ištrūkti iš urvo pro nedidelį išėjimą ir jame užstringa. Jei speleologai nieko nedarys, jie visi paskęs. Tačiau speleologai turi dinamito. Jie detonuoja dinamitą ir susprogdina urvo išėjime įstrigusį žmogų, taip jį nužudydami ir suteikdami galimybę likusiai grupės daliai pasprukti iš urvo.

Ir paprašiau įvertinti penkis atsitiktine tvarka pateiktus teiginius pasirenkant vieną iš dviejų atsakymų „tiesa“ ir „netiesa“:

Speleologai detonavo dinamitą tam, kad …

… jie galėtų ištrūkti iš urvo.

… atlaisvintų išėjimą iš urvo.

… susprogdintų tai, kas užblokavo išėjimą iš urvo.

… susprogdintų žmogų.

… nužudytų žmogų.

Ir tada pagal šių atsakymų kombinacijas sukonstravau intencijų medžius (tai, ką dariau, nėra pilna Levine procedūra, bet supaprastinimas, rods, gana neproblemiškas). Pavyzdžiui, jei tyrimo dalyvis į pirmus tris klausimus atsakė „tiesa“, o į likusius du – „netiesa“ (TTTFF), jo medis yra A žemiau pateiktame paveiksliuke. Čia raudonos rodyklės rodo pagrindinio tikslo grandinę, o mėlynos – tai, kas laikoma ne priemone pagrindiniam tikslui pasiekti, o šalutiniu efektu.

Turint 5 binarinius klausimus viso gaunamos 32 įmanomos kombinacijos, bet didžioji dalis žmonių supuola į penkias kombinacijas (91 %), o ir trys populiariausios kombinacijos (A, B ir C) kartu apima 79% visų atvejų. Tad penki dažniausi intencijų medžiai šiame paveiksliuke.

Toliau analizavau tik tris populiariausius intencijų medžius, mat D ir E atveju atvejų skaičius darosi labai mažas, kad ką tiksliau būtų galima užčiuopti.

Šalia minėtų penkių klausimų apie veiksmo pakopas dar buvo klausimai apie normatyvinį vertinimą. Paprašiau įvertinti tris atsitiktine tvarka pateiktus teiginius pasirenkant vieną iš dviejų atsakymų „tiesa“ ir „netiesa“:

Speleologai pasielgė moralės požiūriu neteisingai.

Speleologai yra smerktini dėl savo poelgio.

Spelologai turi už savo poelgį būti nubausti.

Tada suformavau tris grupes palyginimui: žmones, pasirinkusius medį A; medį B ir medį C. Ir tikrinau, ar šios grupės viena nuo kitos skiriasi pagal tai, kokius normatyvinius šios situacijos vertinimus darė. Pavyzdžiui, A medžiu situaciją reprezentuojanti grupė buvo mažiau linkusi manyti, kad speleologai yra baustini (18,2% sakė „baustini“) nei C medžiu situaciją reprezentuojanti grupė (37,5% sakė „baustini“). Čia visi statistiškai reikšmingi skirtumai:

Apibendrinant, šitie pradiniai duomenys leidžia (atsargiai, nes viską reikia daryti atsargiai) manyti, kad iškelta hipotezė yra teisinga:

„egzistuoja ryšys tarp to, kokią veiksmo mentalinę reprezentaciją turi žmogus (t.y. kokiu intenciniu medžiu jis reprezentuoja situaciją), ir to, kaip tas žmogus situaciją vertins normatyviniu požiūriu (smerktina, baustina, amoralu).“

Skirtumas pasimatė tarp A ir C grupių per visus tris normatyvinius vertinimus. B ir C atveju skirtumas tik „moralės požiūriu neteisinga“ vertinimuose, o likusiuose dviejuose tik nereikšminga tendencija nuspėta kryptimi. O štai grupės A ir B nesiskyrė.

Būtų galima manyti, kad rezultatai gana trivialūs – akivaizdu, kad turėtų būti ryšys tarp to, kaip žmogus mato situaciją, ir to, kaip ją vertina. Bet čia svarbesnis kitas dalykas – veiksmų medžiai leidžiai neformalią „kaip mato situaciją“ operacionalizuoti tiksliau, kaip veiksmų medžius.

Tai tiek, tyrimas preliminarus, jau dabar matyti keletas metodologinių trūkumų (pvz., „poelgio“ sąvoka normatyviniuose klausimuose galėtų būti tikslesnė – dabar klausčiau kitaip: „Spelologai turi būti nubausti už tai, kad nužudė žmogų“), bet rezultatai visai įdomūs ir yra minčių, ką čia su tuo daryt toliau.

Dar kartą dėkoju visiems, sutikusiems anketą užpildyti.

Komentarai

  1. Kęstas says:

    Labai įdomu, tačiau aš tikėjausi labiau analziės apie etinius situacijos sprendimus, nes teisiniu požiūriu čia ir tai visiems aišku, kad visi speleologai būtų atsidūrę už grotų 🙂

    • Vilius says:

      Na, toks tyrimas nelabai padės ką nors pasakyti apie etinį ar teisinį situacijos aspektą. Nebent gali šį tą pasakyti apie tai, kodėl skirtingi žmonės čia skirtingai vertins, bet nepasakys nieko apie tai, o kaip vertinti reikėtų.

  2. ange says:

    Jei tas užstrigęs būtų kažkieno tėvas ar brolis ir jis trukdytų susprogdinti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *