Dvidešimt trečiasis antradienio eksperimentas: Likimo sampratos tatuiruotėse

Šią savaitę nedidukas žaislinis tyrimukas tema, kuriai šiuolaikinėje filosofijoje kaip ir nėra vietos. Likimui. Kita vertus, jei suprasti bandome ne patį likimą (ir čia aš sakyčiau, kad nėra ką suprasti, tokio dalyko nėra), o tai, kokią funkciją atlieka įsitikinimai apie likimą, koks jų turinys, tai gali būti net labai įdomi tema. Ypač turint omenyje, kad tikėjimas likimu yra labai dažnas ir tarp vakariečių. Neseniai paskelbtame tyrime net 68% lietuvių pasisakė tikintys likimu.

Tad kas buvo padaryta dabar? Pirma, per kelias paprastas užklausas su raktažodžiais „fate“, „destiny“, „fatalism“ bei „tattoo“, „tat“, „ink“ parsisunčiau iš Google Image Search krūvą fotografijų su likimo tematikai skirtomis tatuiruotėmis. Tada buvo atrinktos (a) pačios dažniausios, kurių įvairūs variantai pasikartojo daugiausiai kartų, bet (b) su sąlyga, kad jos nebus lakoniškos, vieno žodžio tatuiruotės. Populiariausios gavosi štai šios trys (atrinkau po lengviau įskaitomą pavyzdį):

  • Fate loves the fearless.
  • I am the master of my fate, I am the captain of my soul.
  • Never let your fear decide your fate.

„I am the master of my fate, I am the captain of my soul“ buvo pati populiariausia. Jos buvo net 26 skirtingi variantai.

Antra, pabandžiau trimis klausimais užklausti, kokia likimo samprata kiekvienoje iš šių trijų tatuiruočių galėtų būti užkoduota:

Žmogus yra nepajėgus kreipti savo likimą.
vs
Žmogus yra pajėgus kreipti savo likimą.

Likimas yra nepalanki jėga.
vs
Likimas yra palanki jėga.

Kad nutiktų tai, kas nulemta likimo, žmogaus pastangos yra nereikalingos.
vs
Kad nutiktų tai, kas nulemta likimo, reikalingos žmogaus pastangos

Taip pat kiekvienu atveju buvo galima pasirinkti ir du kitus variantus:

Nei vienas iš šių dviejų apibūdinimų netinka.

Negaliu pasakyti.

Trečia, atrinkau tuos tyrimo dalyvius, kurie savo anglų kalbos žinias įvertino puikiai.

Rezultatai gavosi tokie:

Žmogus yra nepajėgus kreipti savo likimą.
vs
Žmogus yra pajėgus kreipti savo likimą.

Visais trimis atvejais aiškiai dominavo nuomonė, kad tatuiruote bandoma pasakyti, jog žmogus yra pajėgus kreipti savo likimą:

Likimas yra nepalanki jėga.
vs
Likimas yra palanki jėga.

Šiuo atveju tendencija mažiau ryški, bet galima sakyti, kad tiek, kad kiek čia apskritai įžvelgiamas palankumas ar nepalankumas, pastarasis ryškesnis.

Kad nutiktų tai, kas nulemta likimo, žmogaus pastangos yra nereikalingos.
vs
Kad nutiktų tai, kas nulemta likimo, reikalingos žmogaus pastangos

Kalbant apie pastangas, tatuiruotėse užfiksuota likimo samprata, kuri reikalauja paties žmogaus pastangų.

Apibendrinant, dažniausiose tatuiruotėse likimo tematika galime įskaityti kultūrinę likimo sampratą, kurioje žmogus yra pajėgus kreipti savo likimą, kurioje likimas yra veikiau palanki, o ne priešiška jėga, ir kurioje reikalingos žmogaus pastangos, o ne rezignacija lemties akivaizdoje. Tokia samprata skiriasi nuo tradiciškai suvokto fatalizmo, kuriame žmogaus pastangos nieko nelemia, kuriame žmogus yra bejėgis ir blaškomas jam nepavaldžių jėgų. Žinoma, tyrimo metodologija turi daugiau trūkumų, negu čia galėčiau išvardinti – neįmanoma pasakyti nei kiek paplitusi tokia likimo samprata, nei kur, bet visgi ji parodo, kad ir tokia likimo samprata egzistuoja.

 

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *