Dvidešimt antrasis antradienio eksperimentas: Muzikos kūrinio ontologija


Dvidešimt trečioji „Antradienio eksperimento“ užduotis apie tatuiruotes apie lemtį ir likimą (apie 2 min.; lapkričio 20-26 d.): https://ww2.unipark.de/uc/VDranseika/017a/

_______________________

Šios savaitės Antradienio eksperimentas buvo kartu su filosofe Elze Sigute Mikalonyte parengta užduotis apie muzikinius kūrinius. Tyrimo idėja truputi komplikuota, tad paaiškinsiu per pavyzdį. Tarkime, pateikta tokia situacija:

Vienas XX a. vidurio kompozitorius pasiėmė Bacho Fugos g-moll (BWV 578) natas ir perrašė visą kūrinį atbulai, nuo paskutinės iki pirmos natos. Nutaręs, kad skamba gerai, kompozitorius išleido tai kaip savo kūrinį, pavadintą „Bachas atbulai“.

Mus dominęs klausimas šiuo atveju buvo toks: kiek dažnai tokioje situacijoje dalyviai išsakys, pavadinkime, „ontologinį pliuralizmą“ – t.y. kiek dažnai jie sakys, kad tiesa tiek tai, kad kalba čia eina apie vieną ir tą patį kurinį, tiek kad apie du skirtingus kūrinius. Šiai pažiūrai priešinga būtų „ontologinio monizmo“ pažiūra, sakanti, kad visada yra apibrėžtas atsakymas, ar kalba eina apie vieną, ar apie du skirtingus kūrinius.

Viso buvo septynios situacijos, po kiekvienos kurių dalyviai turėjo pasirinkti atsakymą iš šių keturių:

  • Abiejuose koncertuose atliekamas vienas ir tas pats muzikinis kūrinys.
  • Viename koncerte atliekamas vienas, o kitame – kitas muzikinis kūrinys.
  • Galima sakyti tiek kad atliekamas vienas ir tas pats kūrinys, tiek kad du kūriniai.
  • Negaliu pasakyti, ar tai vieno ir to paties kūrinio atlikimai, ar dviejų.

Pirmuosius du atsakymus galima pavadinti „monistiškais“, mat jie numato, kad yra aiškus atsakymas, kiek muzikos kūrinių yra nurodytoje situacijoje. Trečiasis – mums rūpimas „pliuralistinis“, numatantis, kad nėra aiškaus vieno standarto, kaip nustatyti, ar čia vienas kūrinys, ar du.

Rezultatai gauti tokie (išsamiai istorijų neaprašinėsiu, mat gausis labai ilgai, tik vienu sakiniu apibendrinu kiekvieną situaciją. Minėtoji „Bacho atvirkščiai“ situacija – ketvirtojoje eilutėje.):

Apibendrinant, visais atvejais dominavo monistinė reakcija (t.y. pasirenkamas vienas iš pirmų dviejų atsakymų; visais atvejais apie trys ketvirčiai ar dar didesnė dalis dalyvių spręsdavo, kad yra vienas teisingas atsakymas, kiek kūrinių aprašoma situacijoje). Pliuralistinių atsakymų būdavo apie penktadalis.

Tai tik preliminarus apsižvalgymas, bet ir iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad pliuralistinė intuicija kalbant apie muzikos kūrinių ontologiją nėra dažna. Kita galimybė ta, kad tiesiog mūsų parinktos situacijos nebuvo tinkamos pliuralistinei intuicijai atskleisti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *