Dvidešimtasis antradienio eksperimentas. Loterija ir įsitikinimų patikimumas


Dvidešimt pirmoji „Antradienio eksperimento“ užduotis apie objektų tapatybę (2-3 min.; lapkričio 6-12 d.): https://ww2.unipark.de/uc/VDranseika/53a3/
________
Šią savaitę papasakosiu apie dar vieną eksperimentą, kurį buvau pasilikęs atsargai. Viena iš įtakingiausių idėjų XX a. epistemologijoje – t.y. filosofijos šakoje, nagrinėjančioje žinojimo, pagrįstumo ir panašias kategorijas – buvo vadinamoji reliabilistinė žinojimo teorija. Šita teorija tvirtina, kad žinojimas yra teisingas įsitikinimas, kuris buvo suformuotas pasitelkiant patikimai veikiantį įsitikinimų formavimo mechanizmą. Pavyzdžiui, galime daug dalykų sužinoti juos pamatydami, mat rega yra (kartais suklaidinantis, bet dažniausiai) patikimas kelias gauti teisingos informacijos apie aplinką.

Vienas iš svarbiausių iššūkių reliabilizmui buvo vadinamieji ‘loterijos atvejai’. Atrodytų, loterijos atveju galime su labai didele tikimybe spręsti, kad mūsų turimas bilietas yra nelaimingas, tačiau nemažai filosofų (pvz., Fredas Dretske ar Robertas Nozickas) pastebėjo, kad net jei tikimybė pralaimėti yra milžiniška (pvz., 99,999999%), žmonės atsisako tokiomis aplinkybėmis priskirti žinojimą. Kad pralaimėjau, sužinau tik tada, kai paskelbiami loterijos rezultatai. Tad jei net tokio didelio patikimumo (šiuo atveju, 99,999999%) nepakanka žinojimui, reliabilizmas turi labai didelę problemą, nes didžioji dalis mūsų žinojimo šaltinių (o reliabilistams ypač rūpėjo pažinimas juslėmis) tikrai nėra tiek patikimi. Dar blogiau tai, kad, regis, šita loterijos intuicija išlieka nepriklausomai nuo to, kiek sumažiname laimėjimo tikimybę. Jei tikimybė yra visiškai mikroskopinė, tačiau didesnė už nulį, negalime žinoti, kad turime nelaimingą bilietą.

Šį kartą nutariau kiek panagrinėti loterijos intuiciją. Pusė dalyvių gavo istoriją apie loteriją, kurioje pateikiama šiek tiek tikimybinės informacijos:

Robertas turi įsigijęs vieną loterijos bilietą. Bilieto skaičiai yra 23-42-12-8-28-31. Bilietas būtų laimingas vieninteliu atveju – kai atitinka visi šeši skaičiai. Visi kiti bilietai yra nelaimingi. Robertui nesigavo pažiūrėti vakarinių žinių, kurių metu ir buvo paskelbti laimingi skaičiai ir jis jokiu kitu būdu bilieto dar nepatikrino. Robertas atsimena, kad šioje loterijoje yra vienas laimingas bilietas iš 100 tūkstančių bilietų, tad jis supranta, kad jo šansai pralaimėti yra 99,999%. Tarkite, kad Robertas mano, jog jo įsigytas bilietas yra nelaimingas.

O kita pusė gavo panašią istoriją, tačiau joje įsitikinimas formuojamas ne tikimybinio išvedimo keliu, o per liudijimą (laimingų skaičių skelbimas per televiziją):

Robertas turi įsigijęs vieną loterijos bilietą. Bilieto skaičiai yra 23-42-12-8-28-31. Bilietas būtų laimingas vieninteliu atveju – kai atitinka visi šeši skaičiai. Visi kiti bilietai yra nelaimingi. Robertas kaip tik pažiūrėjo vakarines žinias, kurių metu ir buvo paskelbti laimingi skaičiai. Jo bilieto skaičiai neatitiko tų, kurie buvo paskelbti per žinias. Tarkite, kad Robertas mano, jog jo įsigytas bilietas yra nelaimingas.

Po to dalyviai gavo du klausimus. Vieną apie žinojimą ir vieną apie pagrįstumą:

Kuris iš pateiktų sakinių, jūsų nuomone, geriau apibūdina Roberto situaciją?

  • Robertas žino, kad jo turimas bilietas yra nelaimingas.
  • Robertas mano, kad žino, jog jo turimas bilietas yra nelaimingas, bet iš tikrųjų jis to nežino.

Kaip stipriai, jūsų nuomone, pagrįstas Roberto įsitikinimas, kad jo turimas bilietas yra nelaimingas?

  • Nepagrįstas
  • Pagrįstas, bet ne visiškai pagrįstas
  • Visiškai pagrįstas

Pasirodo, informacijos pobūdis (tikimybinė vs liudijimas) turėjo labai didelį poveikį žinojimo ir pagrįstumo priskyrimams:

Praktiškai nebuvo dalyvių, kurie manytų, kad 99,999% tikimybė būti teisiam yra pakankama žinojimui.

Panašiai ir su pagrįstumu. Dalyviai manė, kad televizijos pranešimas visiškai pagrindžia įsitikinimą, kad bilietas nelaimingas, tačiau nemanė, kad tą gali padaryti net labai didelės tikimybės tikimybiniuose samprotavimuose.

Jeigu žiūrime į atsakymų kombinacijas, tikimybinės informacijos atveju daugiau nei du trečdaliai dalyvių (71%) pasirinko atsakymų kombinaciją ‘nežino, įsitikinimas nėra visiškai pagrįstas’, o liudijimo atveju beveik du trečdaliai (64%) – ‘žino, įsitikinimas visiškai pagrįstas’. Apskritai, buvo pastebėta stipri koreliacija tarp žinojimo ir pagrįstumo priskyrimų.

Apibendrinant, „Antradienio eksperimento“ dalyviai turėjo ‘loterijos intuiciją’, bet tik tada, kai jiems buvo pateikta tikimybinė informacija. Turbūt geriausias loterijos intuicijos paaiškinimas būtų tas, kad tikimybiniai samprotavimai labai išryškina klaidos tikimybę (kad ir kokia menka ta tikimybė būtų). Atrodytų, įsitikinimo pagrįstumas (ir žinojimas) priskiriamas tik tada, kai vertinimo kontekste nėra išryškintos suklydimo galimybės. Jei galimybė padaryti klaidą pateikta labai eksplicitiškai (pvz., loterijos atveju visada išlieka šansas laimėti, kad ir koks menkas, bet lengvai pagaunantis dėmesį; arba Bertrando Russello laikrodžio atveju galimybė suklysti žiūrint į sustojusį laikrodį yra prikišamai ryški), žinojimas ir pagrįstumas nepriskiriami.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *