Dvidešimt šeštasis antradienio eksperimentas: Gettier atvejai nėra Gettier atvejai

Gettier atvejai yra trumpos istorijos, pasitelkiamos kaip pavyzdžiai prieš vadinamąją klasikinę žinojimo analizę, anot kurios žinojimas yra pagrįstas teisingas įsitikinimas. Gettier atvejis turėtų būti istorija, kurioje aprašomas pagrįstas teisingas įsitikinimas, kuris nėra žinojimo atvejis. Jei tokie atvejai galimi, tai būtų argumentas prieš klasikinę žinojimo sąvokos analizę ir pagrindas pasiūlyti alternatyvią analizę.

Štai vienas iš dažniausiai literatūroje aptariamų Gettier atvejų:

Algis Mykolaitis buvo susirūpinęs, nes buvo jau 10 valanda vakaro, o jo žmona Marija dar nebuvo grįžusi iš darbo. Paprastai ji grįžta iki 6 valandos vakaro. Jis bandė skambinti į jos mobilųjį telefoną, bet vis įsijungdavo balso paštas. Pradėjęs jaudintis, kad jai kažkas galėjo nutikti, jis nusprendė paskambinti į keletą vietinių ligoninių ir paklausinėti ar tą vakarą nebuvo priimta pacientė vardu Marija Mykolaitienė. Santariškių ligoninėje į jo skambutį atsiliepęs asmuo patvirtino, kad žmogus tokiu vardu buvo priimtas su sunkiais, bet gyvybei nepavojingais sužalojimais po automobilio avarijos. Algis griebė savo paltą ir išskubėjo į Santariškių ligoninę.

Pasirodo, pacientė Santariškių ligoninėje nebuvo Algio žmona, o kita moteris tokiu pačiu vardu.

Iš tikrųjų, Algio žmona išeidama iš darbo patyrė širdies smūgį ir dabar gydėsi už kelių kilometrų esančioje Antakalnio ligoninėje.

Vadovaujantis literatūroje įprastu vertinimu būtų sakoma, kad išeidamas iš namų Algis turi pagrįstą teisingą įsitikinimą, kad jo žmona paguldyta į ligoninę, tačiau netiesa, kad jis žino, jog jo žmona paguldyta į ligoninę.

Šią savaitę pasiūliau „Antradienio eksperimento“ dalyviams įvertinti šią situaciją. Tiksliau, ketvirčiui jų. Dar vienas ketvirtis gavo modifikuotą šios istorijos variantą, kuriame vietoje paskutinių dviejų pastraipų rašoma:

Pasirodo, pacientė Santariškių ligoninėje išties ir buvo Algio žmona.
 
Išeidama iš darbo ji pateko į avariją ir dabar gydėsi Santariškių ligoninėje.

Šį variantą vadinu kontroliniu atveju, kadangi jame pakartojama visa pagrindinė dalis, tačiau nėra Gettier atvejams būdingos dviejų atsitiktinumų grandinės. Pirmojo, kuriame atsitiktinumo dėka įvedama lengvai suklaidinti galinti aplinkybė (šiuo atveju, kad ligoninėje yra kitas žmogus tuo pačiu vardu). Ir antrojo, kuriame atsitiktinumo dėka veikėjo turimas įsitikinimas padaromas teisingu (šiuo atveju, kad Algio žmona visgi taip pat pateko į avariją).

Likę du ketvirčiai dalyvių gavo, atitinkamai, kitą Gettier atvejo variantą ir šio varianto pagrindu parašytą kontrolinį scenarijų.

Po istorijos „Antradienio eksperimento“ dalyvių buvo paprašyta atsakyti į keletą klausimų. Štai čia yra pirmasis klausimas, kuriuo vertinama, ar istorijos veikėjui priskiriamas žinojimas, ar tik manymas. (Čia variantas, pateikiamas po istorijų apie ligoninę.):

Kuris iš pateiktų sakinių, jūsų nuomone, geriau apibūdina Algio situaciją? 
(1) Kai Algis išskubėjo į Santariškių ligoninę, jis žinojo, kad jo žmona buvo paguldyta į ligoninę.
(2) Kai Algis išskubėjo į Santariškių ligoninę, jis manė, kad žinojo, jog jo žmona buvo paguldyta į ligoninę, bet iš tikrųjų to nežinojo.

Kaip ir įprasta literatūroje, absoliuti dauguma dalyvių (92%) atsisakė veikėjui priskirti žinojimą:


Antras pateiktas klausimas buvo apie pagrįstumą:

Kaip stipriai, jūsų nuomone, buvo pagrįsta Algio nuomonė, kad jo žmona buvo paguldyta į ligoninę, kai jis išskubėjo į Santariškių ligoninę?
(1) Nepagrįsta
(2) Pagrįsta, bet ne visiškai pagrįsta
(3) Visiškai pagrįsta


Du trečdaliai Gettier atvejus gavusių dalyvių manė, kad veikėjo įsitikinimas nėra visiškai pagrįstas ar apskritai nepagrįstas.

Jei iš abiejų atsakymų sudarome šešias įmanomas kombinacijas, gauname štai tokį atsakymų pasiskirstymą:

Literatūroje įprastas požiūris mus skatintų tikėtis, kad didžioji dalis Gettier atvejus gavusių dalyvių rinksis kombinaciją -Ž / +P (t.y. ‘teisingas visiškai pagrįstas įsitikinimas, kuris nėra žinojimo atvejis’), tačiau rezultatai rodo visai kitokią situaciją: apie du trečdaliai dalyvių (65%) pasirinko kombinacijas, kuriose žinojimas nėra priskiriamas, bet taip pat nepriskiriamas ir visiškas pagrįstumas.

Mano siūloma šitų rezultatų interpretacija yra tokia: tai, kas buvo vadinama Gettier atvejais (t.y., pagal techninį apibrėžimą, atvejais, kuriuose veikėjas turi pagrįstą teisingą įsitikinimą, kuris nėra žinojimas), iš tiesų yra visai kitokie atvejai, neatitinkantys* techninio Gettier atvejo apibrėžimo (t.y., tokie atvejai, kuriuose veikėjas turi teisingą įsitikinimą, kuris nėra žinojimas, bet taip pat ir nėra visiškai pagrįstas).

O dabar išlyga. Praeitoje pastraipoje padėjau * prie ‘neatitinkantys’, kadangi paprastai diskutuojant apie Gettier atvejus į pagrįstumą žiūrima dichotomiškai – įsitikinimas yra arba pagrįstas, arba nepagrįstas. O šiame tyrime siūlau į pagrįstumą žiūrėti kaip į laipsnius turintį dalyką – įsitikinimas gali būti labiau ar mažiau pagrįstas, net „pagrįstas, bet ne visiškai pagrįstas“. Tad kiek tikrai yra neatitikimo tarp mano pateiktų duomenų ir įprastinio Gettier atvejo supratimo? Priklausys nuo to, kaip bus specifikuotas žodis „pagrįstas“ klasikinėje žinojimo analizėje („Žinojimas yra pagrįstas teisingas įsitikinimas.“) ir įprastiniame Gettier atvejų apibrėžime („Teisingas pagrįstas įsitikinimas, kuris nėra žinojimas.“). Tad šie rezultatai taip pat yra ir raginimas tiksliau apibrėžti Gettier atvejus.

Na ir paskutinė pastaba. Prieš tai pateikiau ir kontrolinio atvejo rezultatus, bet nieko apie juos nesakiau. Kaip galima pamatyti užmetus akį į aukščiau pateiktas iliustracijas, esminių skirtumų tarp Gettier atvejų rezultatų ir kontrolinių atvejų rezultatų nebuvo, kas leidžia spėti, kad už rezultatus iš esmės atsakingas būtent pirmasis paragrafas, bendras abiems užduoties variantams. Matyt, suabejoti veikėjo turimu žinojimu ir to žinojimo pagrįstumu paskatina būtent kažkas to paragrafo turinyje, ko pakanka pasėti abejonę, o ne dviejų atsitiktinumų grandinė, kurią randame paskutiniuose dviejuose Gettier atvejo paragrafuose.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *