Dvyliktasis antradienio eksperimentas. Apie atmintį, tikimybes ir asmens tapatybę

Turtinga antropologų surinkta etnografinė medžiaga apie įvairias visuomenes, kuriose buvo/yra tikima reinkarnacija, rodo, kad tose, kuriose taip pat egzistuoja ir reinkarnavusių mirusiųjų atpažinimo procedūros, tos procedūros visur yra labai panašios. Didžiąja dalimi atvejų tai yra atminties testai – ar kandidatas atsimins kažkokius įvykius iš ankstesnio gyvenimo, ar atpažins mirusiam žmogui priklausiusius daiktus ir pan. Antroje vietoje – neįprasti kūno ženklai. Pavyzdžiui, apgamas ar kokia dėmė toje vietoje, į kurią buvo mirtinai sužeistas mirusysis.

Kaip rodo Claire White tyrimai (Establishing personal identity in reincarnation: Minds and bodies reconsidered; Cross-cultural similarities in reasoning about personal continuity in reincarnation: evidence from South India), panašiai svarsto ir tie, kas netiki reinkarnacija (arba tiki reinkarnacija, bet ne galimybe atpažinti reinkarnavusius asmenis): gavę mintinius eksperimentus apie reinkarnacijos įsitikinimus jie taip pat mano, kad labiausiai įtikinantys būtų atminties ir kūno žymių testai.

Šią savaitę pabandžiau pažiūrėti būtent į šitai: kokius reinkarnavusiųjų atpažinimo principus taikytų žmonės iš kultūros, kurioje nėra stipriau išreikšto tikėjimo reinkarnacija bei tikrai nėra reinkarnavusiųjų atpažinimo praktikų? Kadangi man rūpi ne pats tikėjimas reinkarnacija, o tai, kaip apskritai toks tikėjimas įsivaizduojamas, užduotį formulavau netiesiogiai: įsivaizduokite, kad kažkas kitas tiki reinkarnacija, kuo būtent tikėtų toks žmogus?

Tad užduotis buvo tokia:

Įsivaizduokite, kad dabar yra XIX a. vidurys ir jūs esate vienos Europos šalių slaptųjų tarnybų agentė/-as, atsiųsta/-as į tolimą šalį su specialia misija. Jūsų misija yra užtikrinti viename tos šalies slėnyje gyvenančios genties palankumą jūsų šalies verslininkams, ketinantiems šalia genties teritorijų įrengti kasyklas ir geležinkelį. Misija buvo pavesta jums todėl, kad prieš dvidešimt metų jūs šioje gentyje praleidote keletą metų, išmokote kalbą ir gerai susipažinote su genties žmonėmis ir papročiais. Jūs gerai pažinojote genties vadą, daug žinote apie jo gyvenimo įvykius, išvaizdą, būdą. Jūs taip pat žinote, kad vadas žuvo pašautas strėle į širdį.

Jūs suprantate, kad jei jūsų misija nepasiseks ir jums nepavyks genties įtikinti, jūsų šalis panaudos prieš gentį karinę jėgą ir veikiausiai visa gentis žus.

Po labai išsamios situacijos analizės jūs prieinate išvadą, kad vienintelis būdas užsitikrinti genties paramą yra įtikinti gentį, kad jūsų ištikimas bendrininkas (gimęs šioje gentyje, bet pagrobtas ir užaugintas kaimyninės genties) yra atgimęs genties vadas. Kadangi šioje gentyje visi tiki, kad po mirties žmogus atgimsta iš naujo, o taip pat laikosi nuostatos, kad vadovauti genčiai turi ankstesnio vado reinkarnacija, jei jums pavyks įtikinti gentį, kad jūsų bendrininkas yra atgimęs genties vadas, jūsų bendrininkas taps vadu ir jums pavyks užsitikrinti genties paramą.

Dabar jums reikia sugalvoti, kaip jūsų bendrininkui įtikinti gentį, kad jis iš tikrųjų yra ankstesniojo vado reinkarnacija.

Ką patartumėte savo bendrininkui, kad jis galėtų kuo geriau įtikinti gentį, kad būtent jis yra tikroji ankstesniojo vado reinkarnacija?

102 tyrimo dalyviai pateikė atsakymus (kai kurie davė keletą patarimų), kuriuose matosi gana aiškios tendencijos. 53% patarė pademonstruoti, kad kandidatas atsimena dalykus, kuriuos žinojo miręs vadas; 37% – pamėgdžioti mirusio vado manieras (pvz., eiseną, įpročius, gestus); 18% – pamėgdžioti vado charakterį; 16% – pasidaryti randą ar kitą žymę širdies srityje. Kiti variantai pasirodydavo tik po kartą ar du.

Kitame lape pasiūliau įvertinti keletą (atsitiktine tvarka pateiktų) patarimų skalėje nuo 1 (Tikrai neįtikintų) iki 5 (Veikiausiai įtikintų).

bendrininkas turėtų ant odos išsitatuiruoti randą primenančią žymę ant krūtinės lygiai toje vietoje, į kurią strėle buvo nušautas ankstesnis vadas.

bendrininkas turėtų sakyti, kad atsimena įvairius įvykius iš ankstesnio vado gyvenimo (apie šiuos įvykius jūs jam papasakotumėte).

bendrininkas turėtų pamėgdžioti ankstesnio vado eiseną (jūs jam parodytumėte, kaip šlubavo ankstesnis vadas).

bendrininkas turėtų atpažinti ankstesnio vado papuošalus (jūs jam papasakotumėte, kokius papuošalus turėjo ankstesnis vadas).

bendrininkas turėtų tvirtinti, kad jo vardas yra toks pats, kaip ir ankstesnio vado (jūs jam pasakytumėte ankstesnio vado vardą).

bendrininkas turėtų griežtai tvirtinti, kad jis yra atgimęs ankstesnis vadas.

bendrininkas turėtų susišukuoti ir apsirengti taip, kaip šukuodavosi ir kirpdavosi ankstesnis vadas.

Rezultatai gavosi tokie:

Labiausiai įtikinančiais laikyti su atmintimi susiję dalykai: gyvenimo įvykių atsiminimas ir turėtų daiktų atpažinimas. Kiek mažiau – kūno žymė. Mažiausiai – vardas.

Kaip būtų galima aiškinti tai, kad atminties ir kūno žymių kriterijai pasirodo kaip dominuojantys tiek etnografinėje medžiagoje, tiek Claire White tyrimuose kultūrose, kuriose nėra reinkarnavusiųjų atpažinimo praktikų, tiek štai šiame tyrime?

Veikiausiai čia susideda du gana paprasti principai. Pirma, čia, kaip ir daug kasdieniškesniuose kontekstuose, svarbu aiškinimo forma. Tikslus atsiminimas ar kūno žymė konkrečioje vietoje šiaip būtų gana sunkiai paaiškinamas atsitiktinumas, o štai aiškinimas per reinkarnaciją tą atsitiktinumą paaiškina parodydamas, kad tai nėra atsitiktinumas. Antra, autobiografiniai atsiminimai ypač glaudžiai susiję su asmens tapatybe, tai privilegijuotas informacijos tipas, prieinamas tik iš pirmo asmens perspektyvos. Tad autobiografinių atsiminimų pasitelkimas taip pat prideda tikėtinumo minčiai apie asmens tęstinumą per kelis gyvenimus.

Tokio tipo tyrimai gali prisidėti aiškinant religinių idėjų atsiradimą, plitimą ir išsaugojimą, mat jie pademonstruoja už šių idėjų slypinčius paprastus ir kasdienoje plačiai naudojamus mąstymo būdus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *