Keturioliktasis antradienio eksperimentas. Mirštantis smuikininkas

Viena iš krypčių eksperimentinėje filosofijoje – ne pati svarbiausia ir gausiausia, bet visgi sulaukusi pakankamai daug dėmesio – nagrinėja, ar esama ryšio tarp įvairiausių demografinių kintamųjų – lyties, amžiaus, tautybės ir pan. – ir reakcijų į įvairius filosofinius mintinius eksperimentus. Ar vyresni žmonės labiau linkę vertindami veiksmus moralės požiūriu atsižvelgti į tų veiksmų padarinius? Ar skiriasi kinų ir amerikiečių požiūriai į asmenvardžių semantiką? Ar vyrai labiau linkę manyti, kad asmens tęstinumui būtinas atminties tęstinumas? Jei tokie sąryšiai egzistuoja, jie įdomūs patys savaime, bet jie taip pat – kai kurių filosofų nuomone – leistų apskritai suabejoti filosofinių mintinių eksperimentų patikimumu. Turbūt geriausiai išplėtotą pastarojo argumento versiją galima rasti Edouardo Machery 2017 m. knygoje Philosophy Within Its Proper Bounds.

Šią savaitę nutariau pažvelgti į vieną iš tokių potencialių demografinių efektų. Wesley Buckwalteris ir Stephenas Stichas savo 2014 m. tekste Gender and Philosophical Intuition aprašo nemažai eksperimentinės filosofijos tyrimų, kuriuose pasirodė skirtumai tarp vyrų ir moterų atsakymų. Vienas iš aprašytų tyrimų remiasi mintiniu eksperimentu apie mirštantį smuikininką, paimtu iš klasikinio Judith Jarvis Thomson 1971 m. straipsnio A Defense of Abortion.

Tyrimo užduotis skamba taip:

Joana pabunda ryte ir pamato, kad šalia jos lovoje guli nepažįstamas žmogus, vamzdeliais prijungtas prie jos inkstų. Šalia lovos stovi žmogus, kuris iš karto prisistato kaip Muzikos mėgėjų draugijos atstovas, ir paaiškina Joanai, kad prie jos prijungtas žmogus yra garsus smuikininkas, mirštantis dėl inkstų nepakankamumo. Be Joanos pagalbos smuikininkas mirs. Draugijos atstovas paaiškina, kad Joanai teks devynis mėnesius būti prijungtai prie smuikiniko ir kad tai vienintelis būdas smuikininkui pagyti ir išgyventi. Joana atjungia vamzdelį ir smuikininkas miršta.

Joanai atjungti vamzdelį buvo:
Įvertinkite skalėje nuo 1 iki 7, kur 1 reiškia „Neleistina“, 4 – „Leistina“, 7 – „Privaloma“

Buckwalterio ir Sticho publikuotuose duomenyse moterys buvo truputi labiau linkusios manyti, kad atjungti vamzdelį yra neleistina.

Įdomu tai, kad kiek vėliau kitos tyrėjų grupės publikuotame straipsnyje Do men and women have different philosophical intuitions? Further data šis mirštančio smuikininko situacijos vertinimų skirtumas tarp vyrų ir moterų aptiktas nebuvo.

Skirtumo tarp vyrų ir moterų atsakymų nebuvo ir „Antradienio eksperimento“ rezultatuose. Tiek vyrai, tiek moterys buvo vienodai linkę rinktis atsakymus ties 4: 4 buvo tiek dažniausias (apie pusė visų atsakymų), tiek medianinis atsakymas abiejose grupėse. Visų trijų studijų rezultatai grafike:

(Beje, nebuvo ir ryšio tarp dalyvių amžiaus ir jų atsakymų.)

Apibendrinant, šiuo konkrečiu atveju (mirštančio smuikininko istorija) nepasimatė ryšio tarp dalyvių lyties (ar amžiaus) ir jų atsakymų. Tuo pačiu šis pavyzdys iliustruoja, kaip rizikinga kliautis vienu tyrimu. Vienas iš svarbiausių mokslo principų yra atkartojamumas – reikėtų labai atsargiai žiūrėti į rezultatus, kurių niekas nepabandė atkartoti (ir ypač skeptiškai į tuos, kurių atkartoti kitiems tyrėjams nepavyko).

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *