Naujas straipsnis: In Defense of a Pluralistic Policy on the Determination of Death

  • Dranseika V., Neiders I. (2018). In Defense of a Pluralistic Policy on the Determination of Death. Ethics & Bioethics. 8(3–4): 179–188.

Nuoroda: >>>

Šis tekstas yra reakcija į Peterio Singerio straipsnį The challenge of brain death for the sanctity of life ethic, publikuotą tame pačiame žurnalo numeryje >>>.

Santrauka:

In his paper “The challenge of brain death for the sanctity of life ethic”, Peter Singer advocates two options for dealing with death criteria in a way that is compatible with efficient organ transplantation policy. He suggests that we should either (a) redefine death as cortical death or (b) go back to the old cardiopulmonary criterion and scrap the Dead Donor Rule. We welcome Singer’s line of argument but raise some concerns about the practicability of the two alternatives advocated by him. We propose adding a third alternative that also – as the two previous alternatives – preserves and extends the possibility of organ transplantation without using anyone without their consent. Namely, we would like to draw readers’ attention to a proposal by Robert Veatch, formulated 42 years ago in his 1976 book “Death, dying, and the biological revolution” and developed further in his later publications. Veatch argues for a conscience clause for the definition of death that would permit people to pick from a reasonable range of definitional options. This autonomy-based option, we believe, is more likely to be practicable than the two options advocated by Singer. Furthermore, we present data from a study with Lithuanian participants that suggest that there is quite pronounced variation of preferences concerning death determination.

Komentuoti

Eksperimentinės filosofijos vakarai. № 1

Komentuoti

2018 m.

Va, surašau 10 labiausiai įstrigusių 2018 m. savo akademinio gyvenimo epizodų. Bet tik tokių, kurie 2018 m. išvirto į kažką užčiuopiamo ir parodomo. Nemaža dalimi tai yra rezultatai darbų, kuriuos teko dirbti keletą ankstesnių metų, bet taip jau yra moksle, kad nuo tyrimo ar sumanymo pradžios iki jo rezultatų pasirodymų paprastai praeina bent pora metų, dažnai ir gerokai daugiau. Tai, ką dirbu dabar, pasirodys po metelių-kitų. Sudedu nuorodas – gal kam bus įdomu ką pasklaidyti.

Skaityti toliau
Komentuoti

Dvidešimt penktasis antradienio eksperimentas: dirbtinis intelektas ir medicina

Šis Antradienio eksperimentas panašus į ėjimą grybauti: nežinojau, ko tikėtis, ir nelabai turėjau tvirtesnių spėjimų, koks rezultatas galėtų gautis.

Nutariau žvilgtelėti į temą, kuri ilgainiui susilauks vis daugiau dėmesio – dirbtinio intelekto naudojimą medicinoje, ir kaip tai galėtų veikti gydytojų atsakomybės klausimus. Galbūt atsisakiusių dirbtinio intelekto rekomendacijos gydytojų sprendimai bus vertinami daug griežčiau?

Skaityti toliau
Komentuoti

Dvidešimt ketvirtasis antradienio eksperimentas: Melas be tikslo suklaidinti

Dabartinės lietuvių kalbos žodynas pateikia štai tokią pirmą žodžio „meluoti“ reikšmę: „tyčia sakyti neteisybę“. Panašus melavimo apibrėžimas būtų ir gana standartinis filosofijoje. Antai, Stanfordo filosofijos enciklopedija pateikia tokį apibrėžimą, kuris pristatomas kaip tradicinis:

To lie =df to make a believed-false statement to another person with the intention that the other person believe that statement to be true.

Skaityti toliau

Komentuoti

Dvidešimt trečiasis antradienio eksperimentas: Likimo sampratos tatuiruotėse

Šią savaitę nedidukas žaislinis tyrimukas tema, kuriai šiuolaikinėje filosofijoje kaip ir nėra vietos. Likimui. Kita vertus, jei suprasti bandome ne patį likimą (ir čia aš sakyčiau, kad nėra ką suprasti, tokio dalyko nėra), o tai, kokią funkciją atlieka įsitikinimai apie likimą, koks jų turinys, tai gali būti net labai įdomi tema. Ypač turint omenyje, kad tikėjimas likimu yra labai dažnas ir tarp vakariečių. Neseniai paskelbtame tyrime net 68% lietuvių pasisakė tikintys likimu. Skaityti toliau

Komentuoti

Dvidešimt antrasis antradienio eksperimentas: Muzikos kūrinio ontologija


Dvidešimt trečioji „Antradienio eksperimento“ užduotis apie tatuiruotes apie lemtį ir likimą (apie 2 min.; lapkričio 20-26 d.): https://ww2.unipark.de/uc/VDranseika/017a/

_______________________

Šios savaitės Antradienio eksperimentas buvo kartu su filosofe Elze Sigute Mikalonyte parengta užduotis apie muzikinius kūrinius. Tyrimo idėja truputi komplikuota, tad paaiškinsiu per pavyzdį. Tarkime, pateikta tokia situacija:

Vienas XX a. vidurio kompozitorius pasiėmė Bacho Fugos g-moll (BWV 578) natas ir perrašė visą kūrinį atbulai, nuo paskutinės iki pirmos natos. Nutaręs, kad skamba gerai, kompozitorius išleido tai kaip savo kūrinį, pavadintą „Bachas atbulai“.

Skaityti toliau

Komentuoti

„Radijo popietės“ laida apie „Antradienio eksperimentą“

Nuoroda į įrašą LRT mediatekoje

Komentuoti

Dvidešimt pirmasis antradienio eksperimentas: Tesėjo laivas


Šios savaitės eksperimentą pradėsiu nuo Plutarcho citatos (grubiai išverčiu iš Wikipedijos):

Laivas, kuriuo Tesėjas ir Atėnų jaunuomenė grįžo iš Kretos, turėjo trisdešimt irklų ir tą laivą atėniečiai išsaugojo iki pat Demetrijo Faleriečio laikų, mat sutrūnijus senoms lentoms jie jas išimdavo ir į jų vietą įdėdavo naują, stipresnę medieną, dėl ko šis laivas tapo mėgstamu pavyzdžiu filosofams aptariant logikos klausimą apie augančius daiktus: vieni laikė, kad laivas išliko tas pats, o kiti tvirtino, kad jis nebėra tas pats.

Skaityti toliau

Komentuoti

Dvidešimtasis antradienio eksperimentas. Loterija ir įsitikinimų patikimumas


Dvidešimt pirmoji „Antradienio eksperimento“ užduotis apie objektų tapatybę (2-3 min.; lapkričio 6-12 d.): https://ww2.unipark.de/uc/VDranseika/53a3/
________
Šią savaitę papasakosiu apie dar vieną eksperimentą, kurį buvau pasilikęs atsargai. Viena iš įtakingiausių idėjų XX a. epistemologijoje – t.y. filosofijos šakoje, nagrinėjančioje žinojimo, pagrįstumo ir panašias kategorijas – buvo vadinamoji reliabilistinė žinojimo teorija. Šita teorija tvirtina, kad žinojimas yra teisingas įsitikinimas, kuris buvo suformuotas pasitelkiant patikimai veikiantį įsitikinimų formavimo mechanizmą. Pavyzdžiui, galime daug dalykų sužinoti juos pamatydami, mat rega yra (kartais suklaidinantis, bet dažniausiai) patikimas kelias gauti teisingos informacijos apie aplinką. Skaityti toliau

Komentuoti