„Anapus čia ir dabar“ laida apie „Antradienio eksperimentą“

Nuoroda į laidą LRT mediatekoje: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013705088/anapus-cia-ir-dabar#wowzaplaystart=0&wowzaplayduration=2685000

Komentuoti

Nauja knyga: Disasters: Core Concepts and Ethical Theories

O’Mathúna D. P., Dranseika V., Gordijn B. (eds.) (2018). Disasters: Core Concepts and Ethical Theories. Springer Nature.

Intro:

This Open Access Book is the first to examine disasters from a multidisciplinary perspective. Justification of actions in the face of disasters requires recourse both to conceptual analysis and ethical traditions. Part 1 of the book contains chapters on how disasters are conceptualized in different academic disciplines relevant to disasters. Part 2 has chapters on how ethical issues that arise in relation to disasters can be addressed from a number of fundamental normative approaches in moral and political philosophy. This book sets the stage for more focused normative debates given that no one book can be completely comprehensive. Providing analysis of core concepts, and with real-world relevance, this book should be of interest to disaster scholars and researchers, those working in ethics and political philosophy, as well as policy makers, humanitarian actors and intergovernmental organizations.

Visą knygą nemokamai parsisiųsti galima čia: https://link.springer.com/book/10.1007%2F978-3-319-92722-0

Komentuoti

Devynioliktasis antradienio eksperimentas. Sustojęs Bertrando Russello laikrodis


________
Dvidešimtoji „Antradienio eksperimento“ užduotis apie žalą gamtai (apie 3 min.; spalio 30 – lapkričio 5 d.): https://ww2.unipark.de/uc/VDranseika/0807/
________
Šią savaitę papasakosiu apie kiek seniau, pačioje vasaros pabaigoje „Antradienio eksperimente“ surinktus doumenis, mat praeitos savaitės duomenų dar nepakanka analizei. Būtent tokiems atvejams esu pasitaupęs keletą atsarginių „Antradienio eksperimentų“.

Šiame tyrime norėjau pažiūrėti į žinojimo ir pagrįstumo kategorijas – svarbiausias epistemologijos, arba filosofinės pažinimo teorijos, sąvokas. Skaityti toliau

Komentuoti

Aštuonioliktasis antradienio eksperimentas. Įstatymo tikslas ir įstatymo raidė

Šią savaitę kartu su teisininke Egle Lauraityte žiūrėjome į tai, ką reiškia „pažeisti įstatymą/taisyklę“. Konkrečiau, bandėme supriešinti numanomus įstatymo tikslus ir tai, ką eksplicitiškai įstatymas nustato. Paaiškinsiu pavyzdžiu: tarkime, yra taisyklė „viduje su batais nevaikščioti“. Galima numanyti, kad šios taisyklės tikslas yra tas, kad nebūtų prinešta į namus purvo. Pavyzdžiui, kažkas viduje matuojasi naujus, niekada neavėtus batus. Jei vertiname pagal tai, ką taisyklė eksplicitiškai uždraudžia, atrodytų, taisyklė pažeista. Tačiau jei galvojame apie taisyklės tikslus, veikiausiai ji nėra pažeista. Dabar imkime kitą pavyzdį: žmogus įeina į vidų basas, tačiau labai purvinomis, šlapiomis kojomis. Eksplicitiškai taisyklė nėra pažeista, tačiau veiksmas aiškiai neatitinka tų tikslų, vardan kurių taisyklė ir buvo įvesta: apsaugoti namus nuo purvo. Tad štai klausimas: kuris iš šių veiksnių – raidė ar tikslas – bus svarbesnis vertinant, ar taisyklė buvo pažeista. Skaityti toliau

Komentarai įrašui Aštuonioliktasis antradienio eksperimentas. Įstatymo tikslas ir įstatymo raidė yra išjungti

Septynioliktasis antradienio eksperimentas. Vežimėliai ir nerelevantiški pasirinkimai

Kartais mintinių eksperimentų scenarijai pasidaro taip plačiai žinomi, kad pasidaro labai problemiška juos naudoti tyrimuose. Turbūt geriausias tokių pernelyg dažnai pasitelkiamų mintinių eksperimentų pavyzdys yra vadinamieji „vežimėlių atvejai“, arba trolley cases. Įvairiausios šių atvejų versijos ne tik naudotos šimtuose tyrimų, bet taip pat tapo popkultūros dalimi – veikiausiai yra tūkstančiai jų pagrindu sukurtų memų. Skaityti toliau

Komentuoti (2)

Šešioliktasis antradienio eksperimentas. Kas yra laisva valia?


____________
Šią savaitę bandžiau pažiūrėti, kaip kasdieniškai suprantama laisva valia. Mano žiniomis, tėra tik vienas tyrimas, kuriame šis klausimas nagrinėjamas atviro tipo klausimu tiesiogiai klausiant tyrimo dalyvių, kaip jie supranta laisvą valią (Monroe, A. E., & Malle, B. F. (2010). From uncaused will to conscious choice: The need to study, not speculate about people’s folk concept of free will. Review of Philosophy and Psychology, 1(2), 211-224.). Būtent šiuo tyrimu (su nedideliais pakeitimais) ir rėmiausi planuodamas čia aprašomą. Skaityti toliau

Komentuoti

Penkioliktasis antradienio eksperimentas. Priežastingumas ir sėkmė

Šią savaitę buvo užduotis, su sykiais sunkiai virškinamomis formuluotėmis. Gal todėl buvo daug nepabaigusių pildyti iki galo.

Užduotyje bandžiau pažiūrėti į tris dalykus. Pirma, kiek normos daro poveikį sprendimams apie priežastingumą. Antra, kiek dažnai įprastai moralinėms kategorijoms reikšti naudojami žodžiai bus taikomi kalbant apie mechaninį priežastingumą. Trečia, ar kalbant apie mechanizmus pasimatys reiškinys, analogiškas tam, kurį moralės psichologijoje ir moralės filosofijoje įprasta vadinti „moraline sėkme“. Skaityti toliau

Komentuoti

Keturioliktasis antradienio eksperimentas. Mirštantis smuikininkas

Viena iš krypčių eksperimentinėje filosofijoje – ne pati svarbiausia ir gausiausia, bet visgi sulaukusi pakankamai daug dėmesio – nagrinėja, ar esama ryšio tarp įvairiausių demografinių kintamųjų – lyties, amžiaus, tautybės ir pan. – ir reakcijų į įvairius filosofinius mintinius eksperimentus. Ar vyresni žmonės labiau linkę vertindami veiksmus moralės požiūriu atsižvelgti į tų veiksmų padarinius? Ar skiriasi kinų ir amerikiečių požiūriai į asmenvardžių semantiką? Ar vyrai labiau linkę manyti, kad asmens tęstinumui būtinas atminties tęstinumas? Jei tokie sąryšiai egzistuoja, jie įdomūs patys savaime, bet jie taip pat – kai kurių filosofų nuomone – leistų apskritai suabejoti filosofinių mintinių eksperimentų patikimumu. Turbūt geriausiai išplėtotą pastarojo argumento versiją galima rasti Edouardo Machery 2017 m. knygoje Philosophy Within Its Proper Bounds. Skaityti toliau

Komentuoti

Tryliktasis antradienio eksperimentas. Dėl grožio nesiginčijama


Šią savaitę norėjau pažiūrėti į tai, kaip svarstoma apie teiginių apie grožį vertinimą teisingumo ir klaidingumo požiūriu.

Kaip rodo ankstesni tyrimai (Cova et al. (Forthcoming). De pulchritudine non est disputandum? A Cross-cultural Investigation of the Alleged Intersubjective Validity of Aesthetic Judgment. Mind & Language.), prie kurių ir man teko pirštą pridėti, didžioji dalis tyrimo dalyvių 19-oje valstybių rinkosi arba subjektyvistinę (Jei du žmonės nesutaria dėl to, ar tam tikras dalykas yra gražus, jie abu yra teisūs.) arba nihilistinę (Jei du žmonės nesutaria dėl to, ar tam tikras dalykas yra gražus, nei vienas jų nėra teisus. Beprasmiška tokioje situacijoje kalbėti apie teisumą.) pažiūrą į grožio sprendinius. Tokių, kurie laikė grožio sprendinius turint intersubjektyvų validumą (Jei du žmonės nesutaria dėl to, ar tam tikras dalykas yra gražus, tik vienas iš jų yra teisus.), buvo labai mažai. Skaityti toliau

Komentuoti

Dvyliktasis antradienio eksperimentas. Apie atmintį, tikimybes ir asmens tapatybę

Turtinga antropologų surinkta etnografinė medžiaga apie įvairias visuomenes, kuriose buvo/yra tikima reinkarnacija, rodo, kad tose, kuriose taip pat egzistuoja ir reinkarnavusių mirusiųjų atpažinimo procedūros, tos procedūros visur yra labai panašios. Didžiąja dalimi atvejų tai yra atminties testai – ar kandidatas atsimins kažkokius įvykius iš ankstesnio gyvenimo, ar atpažins mirusiam žmogui priklausiusius daiktus ir pan. Antroje vietoje – neįprasti kūno ženklai. Pavyzdžiui, apgamas ar kokia dėmė toje vietoje, į kurią buvo mirtinai sužeistas mirusysis. Skaityti toliau

Komentuoti