Dvidešimt trečiasis antradienio eksperimentas: Likimo sampratos tatuiruotėse

Šią savaitę nedidukas žaislinis tyrimukas tema, kuriai šiuolaikinėje filosofijoje kaip ir nėra vietos. Likimui. Kita vertus, jei suprasti bandome ne patį likimą (ir čia aš sakyčiau, kad nėra ką suprasti, tokio dalyko nėra), o tai, kokią funkciją atlieka įsitikinimai apie likimą, koks jų turinys, tai gali būti net labai įdomi tema. Ypač turint omenyje, kad tikėjimas likimu yra labai dažnas ir tarp vakariečių. Neseniai paskelbtame tyrime net 68% lietuvių pasisakė tikintys likimu. Skaityti toliau

Komentuoti

Dvidešimt antrasis antradienio eksperimentas: Muzikos kūrinio ontologija


Dvidešimt trečioji „Antradienio eksperimento“ užduotis apie tatuiruotes apie lemtį ir likimą (apie 2 min.; lapkričio 20-26 d.): https://ww2.unipark.de/uc/VDranseika/017a/

_______________________

Šios savaitės Antradienio eksperimentas buvo kartu su filosofe Elze Sigute Mikalonyte parengta užduotis apie muzikinius kūrinius. Tyrimo idėja truputi komplikuota, tad paaiškinsiu per pavyzdį. Tarkime, pateikta tokia situacija:

Vienas XX a. vidurio kompozitorius pasiėmė Bacho Fugos g-moll (BWV 578) natas ir perrašė visą kūrinį atbulai, nuo paskutinės iki pirmos natos. Nutaręs, kad skamba gerai, kompozitorius išleido tai kaip savo kūrinį, pavadintą „Bachas atbulai“.

Skaityti toliau

Komentuoti

„Radijo popietės“ laida apie „Antradienio eksperimentą“

Nuoroda į įrašą LRT mediatekoje

Komentuoti

Dvidešimt pirmasis antradienio eksperimentas: Tesėjo laivas


Dvidešimt antroji „Antradienio eksperimento“ užduotis apie muzikos kūrinius (apie 4 min.; lapkričio 13-19 d.): https://ww2.unipark.de/uc/VDranseika/b057/
______________
Šios savaitės eksperimentą pradėsiu nuo Plutarcho citatos (grubiai išverčiu iš Wikipedijos):

Laivas, kuriuo Tesėjas ir Atėnų jaunuomenė grįžo iš Kretos, turėjo trisdešimt irklų ir tą laivą atėniečiai išsaugojo iki pat Demetrijo Faleriečio laikų, mat sutrūnijus senoms lentoms jie jas išimdavo ir į jų vietą įdėdavo naują, stipresnę medieną, dėl ko šis laivas tapo mėgstamu pavyzdžiu filosofams aptariant logikos klausimą apie augančius daiktus: vieni laikė, kad laivas išliko tas pats, o kiti tvirtino, kad jis nebėra tas pats.

Skaityti toliau

Komentuoti

Dvidešimtasis antradienio eksperimentas. Loterija ir įsitikinimų patikimumas


Dvidešimt pirmoji „Antradienio eksperimento“ užduotis apie objektų tapatybę (2-3 min.; lapkričio 6-12 d.): https://ww2.unipark.de/uc/VDranseika/53a3/
________
Šią savaitę papasakosiu apie dar vieną eksperimentą, kurį buvau pasilikęs atsargai. Viena iš įtakingiausių idėjų XX a. epistemologijoje – t.y. filosofijos šakoje, nagrinėjančioje žinojimo, pagrįstumo ir panašias kategorijas – buvo vadinamoji reliabilistinė žinojimo teorija. Šita teorija tvirtina, kad žinojimas yra teisingas įsitikinimas, kuris buvo suformuotas pasitelkiant patikimai veikiantį įsitikinimų formavimo mechanizmą. Pavyzdžiui, galime daug dalykų sužinoti juos pamatydami, mat rega yra (kartais suklaidinantis, bet dažniausiai) patikimas kelias gauti teisingos informacijos apie aplinką. Skaityti toliau

Komentuoti

Kas naujo „Antradienio eksperimente“?

ATNAUJINTA 2019.01.25

Pertrauka, o po to – kiekvieną antradienį (a) nauji rezultatai ir (b) naujas savaitės klausimynas.
_______________
25. Dirbtinis intelektas ir medicina >>>
24. Melas be tikslo suklaidinti >>>
23. Likimo sampratos tatuiruotėse >>>
22. Muzikos kūrinio ontologija >>>
21. Tesėjo laivas >>>
20. Loterija ir įsitikinimų patikimumas >>>
19. Sustojęs Bertrando Russello laikrodis >>>
18. Įstatymo tikslas ir įstatymo raidė >>>
17. Vežimėliai ir nerelevantiški pasirinkimai >>>
16. Kas yra laisva valia? >>>
15. Priežastingumas ir sėkmė >>>
14. Mirštantis smuikininkas >>>
13. Dėl grožio nesiginčijama >>>
12. Apie atmintį, tikimybes ir asmens tapatybę >>>
11. Kur dingo liemuo? >>>
10. Nepavykęs tyrimas apie melioną ir meliono kvapą >>>
9. Kur manyje yra mano siela? >>>
8. Galvos, valios ir Dunsas Škotas >>>
7. Kaip nuspręsti, kad aš jau miręs? >>>
6. Kaip skirtingi situacijos vertinimai priklauso nuo skirtingo situacijos matymo? >>>
5. Ką turkų lankininko širdys mums gali pasakyti apie asmens tapatybę? >>>
4. Kodėl ‘tas pats’ ir ‘the same’ nėra tas pats? >>>
3. Kuo ypatingas lietuviškas kalbėjimas apie kvapus? >>>
2. Jei visi obuoliai supuvę, tai ar supuvę ir kai kurie obuoliai? >>>
1. Ar įmanoma atsiminti tai, ko nebuvo? >>>
______________
Puslapis Facebooke | Kanalas YouTube

Komentuoti

„Anapus čia ir dabar“ laida apie „Antradienio eksperimentą“

Nuoroda į laidą LRT mediatekoje: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013705088/anapus-cia-ir-dabar#wowzaplaystart=0&wowzaplayduration=2685000

Komentuoti

Nauja knyga: Disasters: Core Concepts and Ethical Theories

O’Mathúna D. P., Dranseika V., Gordijn B. (eds.) (2018). Disasters: Core Concepts and Ethical Theories. Springer Nature.

Intro:

This Open Access Book is the first to examine disasters from a multidisciplinary perspective. Justification of actions in the face of disasters requires recourse both to conceptual analysis and ethical traditions. Part 1 of the book contains chapters on how disasters are conceptualized in different academic disciplines relevant to disasters. Part 2 has chapters on how ethical issues that arise in relation to disasters can be addressed from a number of fundamental normative approaches in moral and political philosophy. This book sets the stage for more focused normative debates given that no one book can be completely comprehensive. Providing analysis of core concepts, and with real-world relevance, this book should be of interest to disaster scholars and researchers, those working in ethics and political philosophy, as well as policy makers, humanitarian actors and intergovernmental organizations.

Visą knygą nemokamai parsisiųsti galima čia: https://link.springer.com/book/10.1007%2F978-3-319-92722-0

Komentuoti

Devynioliktasis antradienio eksperimentas. Sustojęs Bertrando Russello laikrodis


________
Dvidešimtoji „Antradienio eksperimento“ užduotis apie žalą gamtai (apie 3 min.; spalio 30 – lapkričio 5 d.): https://ww2.unipark.de/uc/VDranseika/0807/
________
Šią savaitę papasakosiu apie kiek seniau, pačioje vasaros pabaigoje „Antradienio eksperimente“ surinktus doumenis, mat praeitos savaitės duomenų dar nepakanka analizei. Būtent tokiems atvejams esu pasitaupęs keletą atsarginių „Antradienio eksperimentų“.

Šiame tyrime norėjau pažiūrėti į žinojimo ir pagrįstumo kategorijas – svarbiausias epistemologijos, arba filosofinės pažinimo teorijos, sąvokas. Skaityti toliau

Komentuoti

Aštuonioliktasis antradienio eksperimentas. Įstatymo tikslas ir įstatymo raidė

Šią savaitę kartu su teisininke Egle Lauraityte žiūrėjome į tai, ką reiškia „pažeisti įstatymą/taisyklę“. Konkrečiau, bandėme supriešinti numanomus įstatymo tikslus ir tai, ką eksplicitiškai įstatymas nustato. Paaiškinsiu pavyzdžiu: tarkime, yra taisyklė „viduje su batais nevaikščioti“. Galima numanyti, kad šios taisyklės tikslas yra tas, kad nebūtų prinešta į namus purvo. Pavyzdžiui, kažkas viduje matuojasi naujus, niekada neavėtus batus. Jei vertiname pagal tai, ką taisyklė eksplicitiškai uždraudžia, atrodytų, taisyklė pažeista. Tačiau jei galvojame apie taisyklės tikslus, veikiausiai ji nėra pažeista. Dabar imkime kitą pavyzdį: žmogus įeina į vidų basas, tačiau labai purvinomis, šlapiomis kojomis. Eksplicitiškai taisyklė nėra pažeista, tačiau veiksmas aiškiai neatitinka tų tikslų, vardan kurių taisyklė ir buvo įvesta: apsaugoti namus nuo purvo. Tad štai klausimas: kuris iš šių veiksnių – raidė ar tikslas – bus svarbesnis vertinant, ar taisyklė buvo pažeista. Skaityti toliau

Komentarai įrašui Aštuonioliktasis antradienio eksperimentas. Įstatymo tikslas ir įstatymo raidė yra išjungti