Penkioliktasis antradienio eksperimentas. Priežastingumas ir sėkmė

Šią savaitę buvo užduotis, su sykiais sunkiai virškinamomis formuluotėmis. Gal todėl buvo daug nepabaigusių pildyti iki galo.

Užduotyje bandžiau pažiūrėti į tris dalykus. Pirma, kiek normos daro poveikį sprendimams apie priežastingumą. Antra, kiek dažnai įprastai moralinėms kategorijoms reikšti naudojami žodžiai bus taikomi kalbant apie mechaninį priežastingumą. Trečia, ar kalbant apie mechanizmus pasimatys reiškinys, analogiškas tam, kurį moralės psichologijoje ir moralės filosofijoje įprasta vadinti „moraline sėkme“.

Iš pradžių pristatysiu tyrimo planą, o tada apie kiekvieną iš šių trijų klausimų.

Pradžioje visi dalyviai gavo mechanizmo aprašymą:

Mechanizmas yra sukonstruotas taip, kad jeigu vienu metu bateriją paliestų juodas laidas ir raudonas laidas, prasidėtų kibirkščiavimas. Kibirkščiavimas neprasidėtų, jei bateriją liestų tik vienas iš šių laidų. Jei mechanizmas sukeltų kibirkščiavimą, užsidegtų izoliacinė medžiaga ir dėl to kiltų gaisras. Dėl šios priežasties yra nustatyta, kad būtent juodas laidas turėtų būti tas laidas, kuris turėtų liesti bateriją, o raudonas laidas turėtų būti kurioje nors kitoje mechanizmo dalyje.

Vieną dieną nutinka taip, kad juodas laidas ir raudonas laidas tuo pat metu kartu paliečia bateriją, dėl ko prasideda kibirkščiavimas.

Pusei dalyvių (sėkmės grupė) šios istorijos pabaigoje buvo pateiktas sakinys apie laimingą atsitiktinumą:

Sėkmės dėka būtent tuo metu pasitaikė stiprus vėjo gūsis, dėl ko kibirkštys neuždegė izoliacinės medžiagos.

Kita pusė (nesėkmės grupė) vietoj šio sakinio gavo kitą:

Kibirkščiavimas uždega izoliacinę medžiagą ir dėl to kyla gaisras.

Tada visi dalyviai buvo paprašyti skalėje nuo 1 iki 7 (kur 1 reiškia „Visiškai nesutinku“, o 7 – „Visiškai sutinku“) nurodyti, kiek sutinka su kiekvienu iš dešimties atsitiktine tvarka pateiktų teiginių. Penki teiginiai buvo apie juodą laidą:

Juoda viela buvo kibirkščiavimo priežastis.

Juoda viela yra atsakinga už kibirkščiavimą.

Juoda viela yra kalta dėl kibirkščiavimo.

Kibirkščiavimas įvyko dėl juodos vielos kaltės.

Juoda viela nusipelno būti nubausta už kibirkščiavimą.

O kiti penki buvo lygiai tokie patys, tik apie raudoną laidą. Kiek susipainiojau konstruodamas klausimyną ir klausimuose vietoj laido rašiau ‘viela’. Klaida, bet tikiuosi, kad supratimo keblumų šitas sinonimo parinkimas sukelti neturėjo.

Eikime prie rezultatų.

Pirmas klausimas buvo apie tai, kiek normos daro poveikį sprendimams apie priežastingumą. Užduotyje buvo nurodyta sąlyga, aprašanti tam tikrą normą, šiuo atveju ne moralinę, teisinę ar statistinę, o dizaino normą, nusakančią korektišką mechanizmo funkcionavimą: „yra nustatyta, kad būtent juodas laidas turėtų būti tas laidas, kuris turėtų liesti bateriją, o raudonas laidas turėtų būti kurioje nors kitoje mechanizmo dalyje“.

Rezultatai rodo, kad šią normą pažeidžiantis veiksnys (t.y. bateriją paliečiantis raudonas laidas) yra labiau laikomas kibirkščiavimo priežastimi, nepaisant to, kad abiejų laidų prisilietimas prie baterijos vienu metu buvo būtina kibirkščiavimo sąlyga.

Įdomu tai, kad panašus efektas pasimatė ir su visais kitais priskyrimais.

Antras klausimas buvo apie tai, kiek dažnai įprastai moralinėms kategorijoms reikšti naudojami žodžiai bus taikomi kalbant apie mechaninį priežastingumą. Atrodytų, kai sakome „tai įvyko dėl x kaltės“, galime omenyje turėti du dalykus: tai gali būti teiginys apie priežastingumą (x sukėlė šį įvykį, x yra šio įvykio priežastis) arba teiginys apie moralinę atsakomybę (x yra moralės požiūriu smerktinas dėl šio įvykio). Žinoma, kalbant apie mechanizmą veikiausiai keblu tikėtis, kad žmonės laikys laidus atsakingais šia antrąja prasme. Tad čia galime tikėtis pamatyti štai tokį dalyką (tarkime, raudono laido atveju): jei žmogus interpretavo teiginį priežastine prasme, žmogus su teiginiu sutiks, o jei moralinės atsakomybės prasme – nesutiks. Kažką panašaus ir matome. Štai, teiginio „Kibirkščiavimas įvyko dėl raudonos vielos kaltės.“ vertinimai nesėkmės grupėje.

Galima įtarti, kad didelė dalis žmonių teiginį interpretavo moraline prasme, tad su juo nesutiko (1), kita didelė dalis interpretavo priežastine prasme, tad su juo sutiko (7). Likę susitelkė ties skalės viduriu, kas veikiausiai reiškia, kad jiems buvo sunku pasirinkti iš  dviejų interpretacijų. Šią interpretaciją sustiprina tai, kad paskutinio teiginio atveju („Juoda viela nusipelno būti nubausta už kibirkščiavimą.“), kuris turi akivaizdžią moralinę interpretaciją, tačiau jį sunku interpretuoti priežastiniu būdu, stipriai dominuoja atsakymai pačioje skalės apačioje, t.y. žmonės interpretuoja teiginį moraline prasme ir tada iš karto su juo nesutinka.

Trečia, norėjau pažiūrėti, ar kalbant apie mechanizmus pasimatys reiškinys, analogiškas tam, kurį moralės psichologijoje ir moralės filosofijoje įprasta vadinti „moraline sėkme“ (Stanfordo filosofijos enciklopedijos straipsnis apie tai). Moraline sėkme vadinamos situacijos, kai vienas žmogus susilaukia griežtesnio (moralinio, teisinio, savo paties sąžinės) vertinimo nei kitas žmogus, nepaisant to, kad abu elgėsi visiškai vienodai, tačiau gryno atsitiktinumo dėka pirmojo veiksmai turėjo (didesnių) neigiamų padarinių. Pavyzdžiui, jei du išgėrę žmonės lygiai tokiomis pačiomis aplinkybėmis sėdasi prie vairo ir važiuojant namo vairuoja lygiai taip pat dėmesingai ar nedėmesingai etc., tačiau vienas parvažiuoja sėkmingai, o kitas sužeidžia staiga į kelią išbėgusį žmogų, antrasis yra vertinamas griežčiau (net ir teisine prasme).

Tad palyginau sėkmės istoriją (atsitiktinis vėjo gūsis neleido liepsnai įsižiebti) gavusių dalyvių atsakymus ir nesėkmės istoriją (kibirkščiavimas sukėlė gaisrą) gavusių dalyvių atsakymus.

Vienintelis pasimatęs statistiškai reikšmingas skirtumas buvo vertinant teiginį „Kibirkščiavimas įvyko dėl raudonos vielos kaltės.“ Nesėkmės istorijoje dalyviai buvo dažniau linkę sutikti su šiuo teiginiu. Imtis buvo maža, tačiau iš akies panašu, kad kiek didesnėje imtyje reikšmingi būtų ir teiginių „Raudona viela buvo kibirkščiavimo priežastis.“ ir „Raudona viela yra kalta dėl kibirkščiavimo.“ vertinimų skirtumai.

Apibendrinant, tyrimas parodė keletą dalykų. Pirma, kad normos daro poveikį sprendimams apie priežastingumą. Antra, kad teiginiai apie ‘atsakomybę’ ir ‘kaltę’ veikiausiai tokiuose kontekstuose yra dviprasmiški – jie gali būti suprasti priežastine ir moraline prasme. Dėl to labai svarbu planuojant tyrimus tai turėti omenyje. Trečia, rezultatuose lyg matosi kažkas panašaus į „moralinės sėkmės“ reiškinį visai kitoje – mechaninio priežastingumo – srityje, tačiau pastarajam klausimui nagrinėti reikėtų kito tyrimo su didesniu dalyvių skaičiumi.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *