Penktasis antradienio eksperimentas. Ką turkų lankininko širdys mums gali pasakyti apie asmens tapatybę?

Viduramžių filosofijos tyrinėtojas Irvenas Resnickas viename savo tekstų pastebi, kad Viduramžių filosofai neįprastai daug dėmesio skyrė diskusijoms apie suaugusius dvynius (arba, šiandiene kalba, Siamo dvynius; jei įdomu, labai rekomenduočiau šią Resnicko studiją Conjoined Twins, Medieval Biology, and Evolving Reflection on Individual Identity; jei neturite prieigos, galiu persiųsti).

Aptariamų klausimų spektras buvo labai platus, nuo svarstymų apie priežastis iki praktinių klausimų apie suaugusių dvynių krikštą ar vedybų galimybę, nuo svarstymų apie tai, kurioje kūno vietoje yra siela, iki bandymų nustatyti empirinius kriterijus, kaip nustatyti, ar suaugę dvyniai turi vieną sielą, ar dvi (ir, atitinkamai, kiek kartų reikia krikštyti).

Man ten įdomiausias būtent skaičiavimo aspektas. Kuo remiantis buvo siūloma spręsti, ar suaugę dvyniai yra du žmonės, ar vienas žmogus? Šiuo klausimu buvo dvi pagrindinės nuomonės. Vieni – pavadinkime juos Galeno šalininkais – tvirtino, kad spręsti reikia pagal galvų skaičių – kiek galvų, tiek smegenų, tiek yra ir žmonių.  Antri – pavadinkime Aristotelio šalininkais – tvirtino, kad spręsti reikia pagal širdžių skaičių – kiek širdžių, tiek ir žmonių.

Šios savaitės „Antradienio eksperimente“ ir noriu pažiūrėti į šį seną ginčą.

Visi tyrimo dalyviai gavo tą pačią XVII a. vokišką graviūrą, kurioje pavaizduotas „turkų lankininkas“, esą paimtas į nelaisvę austrams kaunantis su osmanais.

O šalia jos dalyviai gavo trumpą aprašymą:

Pažiūrėkite į šią iliustraciją iš XVII a. pabaigoje Vokietijoje leistos knygos apie Austrijos ir Turkijos karą. Šio įdomaus atvejo aprašymų išlikę yra labai mažai. Tėra žinoma, kad vidaus organų rinkinys buvo visiškai įprastas. Pavyzdžiui, širdis buvo viena.

Viso buvo keturios minimaliai besiskiriančios aprašymo versijos skirtingoms grupėms:

Viena širdis (pavyzdys viršuje)
Dvi širdys
Vienos kepenys
Dvi kepenys

Atvejai su kepenimis buvo pridėti kaip kontroliniai, norint įsitikinti, kad turime reikalą ne su šiaip gramatinės formos sukeltų efektu.

Tada dalyviams buvo pateikta užduotis:

Kuris iš šių apibūdinimų jums atrodo tinkamiausias?

  1. Labiau tinka sakyti „Vienas žmogus su dviem galvomis“
  2. Labiau tinka sakyti „Du žmonės su vienu kūnu“
  3. Vienodai tinka abu variantai

Ir išties, dviejų širdžių grupėje dalyviai dažniau rinkdavosi atsakymą ‘du žmonės’ ir rečiau ‘vienas žmogus’, nei vienos širdies grupėje.

Tuo tarpų informacija apie kepenų skaičių poveikio pasirinkimams neturėjo.

Apibendrinant, rezultatuose galime atpažinti tiek ‘galeniškąją’ tendenciją (visais atvejais atsakymas ‘du žmonės’ pasitaiko dažniau, nei būtų galima tikėtis, jei duomenys būtų pasiskirstę visai atsitiktinai. Taigi, galvų skaičius svarbu), tiek ‘aristoteliškąją’ tendenciją (informacija apie širdžių – bet ne kepenų – skaičių darė poveikį atsakymams).

Gauti duomenys gerai dera su ankstesniais tyrimais, kuriuose aprašoma, kaip Vakarų kultūroje svarstant apie asmenis vis išlenda proto-širdies dualizmas, kur šios dichotomijos du poliai turi skirtingas funkcijas ir lokacijas, tačiau abu gali būti suvokiami, kaip asmens centras.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *