Pirmasis antradienio eksperimentas. Ar įmanoma atsiminti tai, ko nebuvo?

Filosofijoje įprasta tvirtinti, kad korektiškai pasakyti „veikėjas prisimena x“ galima tik tada, kai tai, kas esą atsimenama, tikrai nutiko, ir kai atsimenantysis buvo to įvykio liudininkas. [Antroji sąlyga gali negalioti kitokiems pasakymams apie atmintį – pavyzdžiui, „veikėjas prisimena, kad x“ visai galima sakyti ir tada, kai atsimenantysis nebuvo x liudininkas: „Aš atsimenu, kad Žalgirio mūšis vyko 1410-aisiais.“].

Žinoma, filosofai gali tarpusavyje žodžius vartoti kaip užsigeidę, bet šiuo atveju neretai rasime ir tvirtinimų, kad ši sąlyga – vadinama ‘faktyvumu’ – yra ir kasdienės vartosenos dalis. Tad pirmasis Antradienio eksperimentas ir pažiūrėjo, ar bus tokių situacijų, kur “atsiminti / turėti atsiminimą” bus vartojama jas pažeidžiant.

Kiek anksčiau jau esu daręs tyrimą, kuriame žmonės buvo linkę sutikti su teiginiu “Albertas atsimena, kaip vaikystėje valgė šermukšnių uogas” net ir tada, kai Albertui tiesiog buvo “perkeltas” arba kito žmogaus tikras atsiminimas, arba kompiuteriu sugeneruotas dirbtinis atsiminimas. [Jei norite užmesti akį į scenarijus, jie pridėti pačioje apačioje: Atminties persodinimas ir Dirbtinis atsiminimas.]

Bendrai paėmus, labai skeptiškai žiūriu į nerealistiškų – pavyzdžiui, kaip šiais atvejais: iš mokslinės fantastikos – scenarijų naudojimą kasdienei kalbos vartosenai tyrinėti, tai labai norėjau pabandyti padaryti tą patį su kasdieniškesniu pavyzdžiu.

Scenarijus [Onos sapnas] buvo štai toks:

Ona prieš pusę metų buvo Algio gimtadienio vakarėlyje. Kai Ona pagalvoja apie tą vakarėlį, jos mintyse iškyla ryškus vaizdas, kaip Regina netyčia apipila Joną nuo galvos iki kojų raudonu vynu, koks siaubo perkreiptas Reginos, pamačiusios, ką ji padarė, veidas, ir kaip Jonas visas apipiltas vynu sėdi ant žolės prie gėrimų stalo.

Tačiau iš tikrųjų Algio gimtadienio vakarėlyje tokio įvykio nebuvo. Tiesiog Ona kupina vakarėlio įspūdžių tą pačią naktį po vakarėlio susapnavo, kaip Jonas yra apipilamas vynu, ir ilgainiui jai ėmė atrodyti, kad šis įvykis vyko ne sapne, o tikrovėje.

Kai vakar draugė paklausė Onos, ar ji buvo Algio gimtadienio vakarėlyje ir ar tame vakarėlyje buvo Jonas, Ona atsakė: „Taip, buvau Algio gimtadienio vakarėlyje. Ir Jonas ten buvo. Atsimenu, kaip jis buvo visas apipiltas vynu.“

[Iš tikrųjų buvo trys šio scenarijo versijos: trečdaliui dalyvių vietoj “pusę metų” buvo parašyta “dešimt metų”, dar vienam trečdaliui – “vakar”. Mintis buvo pažiūrėti, ar žmonės bus labiau linkę senesnius klaidingus atsiminimus – tad veikiausiai geriau per laiką integruotus su kitais atsiminimais – vadinti “atsiminimais”. Kadangi skirtumų tarp grupių atsakymų nebuvo, visas tris grupes sudėjau į vieną krūvą.]

Perskaičius istoriją Antradienio eksperimento dalyvių buvo paprašyta skalėje nuo 1 (Visiškai nesutinku) iki 7 (Visiškai sutinku) atsakyti į klausimą “Ar sutinkate su teiginiu „Ona turi atsiminimą apie vakarėlyje vynu apipiltą Joną“?” Dalyviai buvo linkę teiginiui pritarti – vidutinis vertinimas buvo reikšmingai aukščiau skalės vidurio.

Antras dalykas, į kurį norėjau pažiūrėti buvo tas, kad galbūt žmonės tiesiog atsako “atsimena” dėl to, kad jiems pateiktas labai ribotas atsakymų pasirinkimas – galbūt jie turi omenyje kažką kito. Tarkime, sakydami “atsimena” bando pasakyti kažką tokio: “na taip, iš tikrųjų tai neatsimena, bet išgyvena tai, ką išgyventų tikrai atsimenantis tokį dalyką”. Jei taip, tokie rezultatai vis dar būtų suderinami su “atsimena” faktyvumu.

Norėdamas į šitai pažiūrėti paprašiau dalyvių perskaityti vieną scenarijų [Atminties persodinimo, Dirbtinio atsiminimo, Onos sapno], ir tada pasirinkti iš dviejų variantų, kur vienas jų performuluoja mintį ir leidžia nebepriskirti atsiminimo. Pavyzdžiui, Onos sapno scenarijaus vienoje versijoje pasirinkimas buvo toks:

Kuris iš šių dviejų apibūdinimų yra labiau tinkamas aprašytai situacijai?

1. Ona turi atsiminimą apie vakarėlyje vynu apipiltą Joną, nors tokio įvykio ir nebuvo.

2. Ona neturi atsiminimo apie vakarėlyje vynu apipiltą Joną. Ji tiesiog patiria tai, ką patirtų tokį įvykį atsimenantis žmogus.

[Atminties persodinimo (grafike – Q, nuo quasi-memory) ir Dirbtinio atsiminimo (grafike – A, nuo artificial) scenarijuose taip pat buvo formuluotė su “patiria”. Kitai grupei Onos sapno (grafike – D, nuo dream) scenarijuje pateikiau kiek kitokią formuluotę – kur vietoje “patiria” buvo “išgyvena”.]

Visais keturiais atvejais reikšmingai daugiau nei pusė dalyvių pasirinko atsakymą, priskiriantį atsiminimą (e.g. Ona turi atsiminimą apie vakarėlyje vynu apipiltą Joną, nors tokio įvykio ir nebuvo), net kai galėjo rinktis alternatyvią formuluotę.

 

Apibendrinant, bent lietuvių kalboje, bent kai kuriose situacijose, “atsiminti” ir “turėti atsiminimą” vartojama nefaktyviai [jei norite dar išlygų: bent jau tarp Antradienio eksperimento dalyvių], t.y. net tada, kai arba “atsimenamas” įvykis net nebuvo nutikęs [Onos sapno ir Dirbtinio atsiminimo atvejais], arba nutiko kažkam kitam [Atminties persodinim

Comments are closed.