Šešioliktasis antradienio eksperimentas. Kas yra laisva valia?


____________
Šią savaitę bandžiau pažiūrėti, kaip kasdieniškai suprantama laisva valia. Mano žiniomis, tėra tik vienas tyrimas, kuriame šis klausimas nagrinėjamas atviro tipo klausimu tiesiogiai klausiant tyrimo dalyvių, kaip jie supranta laisvą valią (Monroe, A. E., & Malle, B. F. (2010). From uncaused will to conscious choice: The need to study, not speculate about people’s folk concept of free will. Review of Philosophy and Psychology, 1(2), 211-224.). Būtent šiuo tyrimu (su nedideliais pakeitimais) ir rėmiausi planuodamas čia aprašomą.

Kadangi atviro tipo klausimų duomenis apdoroti yra daug laiko reikalaujantis procesas, šiandien aptarsiu tik atsakymus į pirmąjį (iš dviejų) klausimą: 

Prašau vienu-dviem sakiniais apibūdinti, kas, Jūsų  nuomone, turima omenyje, kai sakoma „turėti laisvą valią“.

136 tyrimo dalyviai iš viso pateikė 244 paaiškinimus. Didžioji dalis (52%) – po du paaiškinimus. Dažniausiai pasirodančios temos tokios (procentai nurodo dalį dalyvių pateikusių tokio tipo atsakymą):

51 % – gebėjimas priimti sprendimą / veikti pagal savo sprendimą
48 % – išorinių apribojimų/prievartos nebuvimas ar išorinių apribojimų/prievartos įveikimas
40 % – kelių pasirinkimų/alternatyvų turėjimas, rinkimasis iš jų

Žiūrint į šias dažniausias temas būtų galima pateikti panašiai tokį laisvos valios apibrėžimą:

Laisva valia yra (a) gebėjimas apsispręsti ar daryti pasirinkimą ir veikti (b) be išorinių kliūčių/prievartos ar įveikiant išorines kliūtis/prievartą.

Sekančios dvi temos pasirodo gerokai rečiau:

17 % – vadovavimasis savo įsitikinimais ir/ar sąžine
8 % – vadovavimasis savo norais

Atsižvelgiant į jas aukščiau pateiktą apibrėžimą būtų galima papildyti trečiu komponentu: vadovavimusi savo preferencijomis:

Laisva valia yra (a) gebėjimas apsispręsti ar daryti pasirinkimą ir veikti (b) vadovaujantis savo preferencijomis (įsitikinimais ir/ar norais) (c) be išorinių kliūčių/prievartos ar įveikiant išorines kliūtis/prievartą.

Dar keli žmonės paminėjo nedeterminuotumą (6 %) ir atsakomybės prisiėmimą (4 %), keletas atsakymų buvo paminėti po 1-2 kartus.

Rezultatai gerai dera tiek su pozityviais, tiek su negatyviais Monroe ir Malle (2010) rezultatais, kuriuos jie gavo JAV.

Iš pozityvių, jie aptiko štai tokią laisvos valios sampratą:

a choice that fulfills one’s desires and is free from internal or external constraints

Lietuviškuose duomenyse pasirodė labai panaši trinarė struktūra, gal kiek kitaip išdėstant akcentus. Kalbant apie veikimą pagal preferencijas, lietuviai labiau pabrėžia veikimą pagal įsitikinimus ir sąžinę, o ne norus. Kalbant apie apribojimus, lietuviai pabrėžia išorinius, o ne vidinius apribojimus.

Iš negatyvių, Monroe ir Malle pastebėjo, kad skirtingai nei filosofinėje diskusijoje apie laisvą valią, kur labai daug kalbama apie priežastinį determinizmą ar metafizines laisvos valios prielaidas (ar laisva valia galima materialiame pasaulyje? ar laisvai veikti reiškia gebėti būti priežasčių neturinčiu judintoju, inicijuoti priežasčių grandines, kurios nėra ankstesnių priežasčių padariniai?), jų tyrimo dalyviai iš esmės nekalbėjo nei apie priežastingumą, nei apie determinizmą, nei šiaip apie laisvos valios metafiziką. Tą patį galima pasakyti ir apie lietuviškus duomenis.

Apibendrinant, tyrimo metu pasirodžiusi laisvos valios samprata artimiausia tai, kuri filosofijoje vadinama kompatibilistine: veikti laisva valia tereiškia veikti taip, kad veiksmai atitiktų preferencijas ir nebūtų išorinės prievartos. Tokia samprata yra gana „plona“ ir nenumato kaip savo prielaidos jokios sunkiasvorės metafizikos, neturi įsipareigojimų dualizmui, nestandartinėms priežastingumo sampratoms ar indeterminizmui.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *