Šeštasis antradienio eksperimentas. Kaip skirtingi situacijos vertinimai priklauso nuo skirtingo situacijos matymo?

Šią savaitę nutariau dar kartą pažiūrėti į temą, kurią jau nagrinėjau įraše „Veiksmų medžiai ir normatyviniai vertinimai„. Konkrečiau, ten mano tikrinta hipotezė buvo ta, kad vienos ir tos pačios situacijos normatyvinis vertinimas (ar veikėjas smerktinas, baustinas, pasielgė nemoraliai?) priklauso nuo to, kaip tą situaciją matė vertinantysis. Kitais žodžiais, jei du žmonės nesutaria dėl vienos ir tos pačios situacijos normatyvinio vertinimo, galbūt tai gali būti ne tik todėl, kad jie turi skirtingus vertinimo standartus, bet ir todėl, kad jie pačią situaciją interpretuoja skirtingai; galbūt jie sutaria dėl to, kas yra moralu, o kas – ne, bet nesutaria dėl to, kas ten apskritai nutiko.

Deja, šią savaitę gauti duomenys menkai teprisidėjo prie šios hipotezės patikrinimo. Tiek dėl to, kad atsakymų buvo nepakankamai daug, tiek dėl to, kad gal pati tyrimui parinkta situacija buvo pernelyg vienprasmiška.

Bet apie viską nuo pradžių.

Tyrimo dalyviai gavo štai tokią istoriją:

Po laivo avarijos Jurgis atgauna sąmonę mažoje vaikiškoje vienvietėje valtelėje. Aplinkui nieko nėra, tik tolumoje matosi krantas. Jurgis mato, kad prie valtelės virve prisirišęs sunkus žmogus, dėl kurio svorio valtelė palengva skęsta. Žmogus yra gyvas, bet be sąmonės, ir Jurgiui niekaip nepavyksta jo atgaivinti.

Jurgis puikiai supranta, kad vienintelis būdas jam išsigelbėti yra nupjauti virvę, kuria prie valtelės prisirišęs šis žmogus. Visiškai aišku tiek tai, kad jei Jurgis virvę nupjaus, žmogus nuskęs, tiek tai, kad jei Jurgis virvės nenupjaus, valtelė neišlaikys ir nuskęs tiek tas žmogus, tiek pats Jurgis. Aišku ir tai, kad jokio kito pasirinkimo Jurgis neturi.

Viską įvertinęs, Jurgis nupjauna virvę. Žmogus nuskęsta, tačiau valtelė palengvėja ir Jurgis vargais negalais pasiekia krantą ir išsigelbėja.

O po šios istorijos jiems buvo atsitiktine tvarka pateikti aštuoni klausimai. Penki buvo teiginiai apie veikėjo intencijas, kurių kiekvieną reikėjo įvertinti pasirenkant vieną iš dviejų atsakymų: „Tiesa“ arba „Netiesa“:

Jurgis nupjovė virvę tam, kad valtelė palengvėtų.

Jurgis nupjovė virvę tam, kad išsigelbėtų.

Jurgis nupjovė virvę tam, kad žmogus įkristų į vandenį.

Jurgis nupjovė virvę tam, kad žmogus paskęstų.

Jurgis nupjovė virvę tam, kad žmogus mirtų.

Likę trys buvo apie normatyvinius vertinimus, kur kiekvieną teiginį reikėjo įvertinti skalėje nuo 1 (Visiškai nesutinku) iki 7 (Visiškai sutinku):

Jurgis pasielgė moralės požiūriu neteisingai.

Jurgis yra smerktinas dėl savo poelgio.

Jurgis už savo poelgį turi būti nubaustas.

Jei prisimintumėte ankstesniame įraše apibūdintus veiksmų medžių sudarymo principus („Veiksmų medžiai ir normatyviniai vertinimai„), tai pagal atsakymus į klausimus apie intencijas (t.y. parenkant daugumos pateiktus atsakymus) būtų galima rekonstruoti tokį medį, kur raudonos rodyklės žymi veikėjo tikslus, o mėlynos – veikėjui žinomus, tačiau veikėjo nesiekiamus jo veiksmų pašalinius padarinius:

Jei žiūrėtume į konkrečių tyrimo dalyvių pasirinktas kombinacijas (viso įmanomos 32 kombinacijos: penki klausimai apie intencijas, kurių kiekvienas turi du atsakymo variantus), matysime kad dvi kombinacijos apima apie 80 proc. visų atvejų. Likę variantai pasirinkti pernelyg mažo dalyvių skaičiaus, kad būtų galima tas grupes naudoti lyginimams.

Šios veiksmų reprezentacijos medžiais skiriasi tuo, kad medžio A atveju (šią kombinaciją pasirinko 175 dalyviai iš 275) teiginys „Jurgis nupjovė virvę tam, kad žmogus įkristų į vandenį.“ buvo laikomas klaidingu, o B atveju (buvo 46 tokie dalyviai, arba 16,2%) – teisingu.

Jei suskirstome dalyvius pagal tai, ar jie reprezentavo situaciją medžiu A, ar B, matome, kad šių dviejų grupių normatyviniai vertinimai nesiskyrė:

Taigi, hipotezė, jog normatyviniai vertinimai priklauso nuo to, kaip duotą situaciją reprezentavo konkretus tyrimo dalyvis, šiuo atveju nepasitvirtino.

Tiesa, čia nenorėčiau daryti toli siekiančių išvadų. Visai gali būti, kad šis negatyvus rezultatas gautas dėl to, kad visa imtis buvo nepakankamai didelė, tad tiesiog neužteko tyrimo dalyvių sudaryti palyginimo grupėms, kurios turėtų didesnę tikimybę skirtis tarpusavyje.

Konkrečiau, grupės A ir B skyrėsi tik tuo, kaip vertino teiginio „Jurgis nupjovė virvę tam, kad žmogus įkristų į vandenį.“ teisingumą, tačiau būtent šio teiginio vertinimai teisingumo požiūriu ir visoje imtyje neturėjo įtakos situacijos normatyviniams vertinimams:

Tuo tarpu kitų dviejų teiginių vertinimai teisingumo požiūriu įtaką normatyviniams vertinimams turėjo. (Dar dviejų kitų teiginių atveju grupių palyginti neįmanoma, nes beveik visi dalyviai pasirinko vieną ir tą patį atsakymą). Taigi, teiginio „Jurgis nupjovė virvę tam, kad žmogus paskęstų.“ atveju maniusieji, kad šis teiginys teisingas buvo labiau linkę manyti, kad Jurgis turi būti nubaustas. Ta pati tendencija matosi ir moralinio vertinimo bei smerktinumo atvejais, tačiau ji nepasiekia statistinio reikšmingumo. Labai gali būti, kad dėl to, jog pasirinkusiųjų ‘Tiesa’ tiesiog buvo labai mažai.:

Ir lygiai tą pačią situaciją matome žiūrėdami į teiginio „Jurgis nupjovė virvę tam, kad žmogus mirtų.“ vertinimus:

Žodžiu, visai galimas dalykas, kad didesnėje imtyje būtų įmanoma palyginimui suformuoti ne tik grupes A ir B (kurios skiriasi normatyviai nerelevantišku parametru), o ir kitas grupes, kurios nuo A ir B skiriasi tuo, kad teisingu laikė teiginį „Jurgis nupjovė virvę tam, kad žmogus paskęstų.“ ir/arba „Jurgis nupjovė virvę tam, kad žmogus mirtų.“ Iš turimų duomenų atrodo visai įmanoma, kad tada skirtumai tarp grupių pasirodytų, tačiau kol kas tai lieka tiesiog spėjimu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *