Tryliktasis antradienio eksperimentas. Dėl grožio nesiginčijama


Šią savaitę norėjau pažiūrėti į tai, kaip svarstoma apie teiginių apie grožį vertinimą teisingumo ir klaidingumo požiūriu.

Kaip rodo ankstesni tyrimai (Cova et al. (Forthcoming). De pulchritudine non est disputandum? A Cross-cultural Investigation of the Alleged Intersubjective Validity of Aesthetic Judgment. Mind & Language.), prie kurių ir man teko pirštą pridėti, didžioji dalis tyrimo dalyvių 19-oje valstybių rinkosi arba subjektyvistinę (Jei du žmonės nesutaria dėl to, ar tam tikras dalykas yra gražus, jie abu yra teisūs.) arba nihilistinę (Jei du žmonės nesutaria dėl to, ar tam tikras dalykas yra gražus, nei vienas jų nėra teisus. Beprasmiška tokioje situacijoje kalbėti apie teisumą.) pažiūrą į grožio sprendinius. Tokių, kurie laikė grožio sprendinius turint intersubjektyvų validumą (Jei du žmonės nesutaria dėl to, ar tam tikras dalykas yra gražus, tik vienas iš jų yra teisus.), buvo labai mažai.

Kita vertus, kaip rodo Sarkissian et al. (2011) Folk Moral Relativism tyrimas, kai kalba eina apie moralinius sprendinius, tyrimo dalyvių sprendimai apie nesutarimus dėl moralės priklauso nuo to, ar nesutariančios pusės yra iš tos pačios, ar iš skirtingų kultūrų. Jei moralinio ginčo dalyviai yra iš tos pačios kultūros, labiau linkstama prie objektyvistinio vertinimo (tik vienas gali būti teisus), o kai kultūros labai skirtingos, priimtinesnis darosi reliatyvistinis vertinimas (abu gali būti teisūs).

Šią savaitę pabandžiau sujungti abu šiuos tyrimus ir pažiūrėti, ar grožio sprendinių atveju pasimatys tas pats efektas, kurį Sarkissianas su kolegomis aptiko moralės sprendinių atveju.

Norėdamas tai patikrinti paprašiau „Antradienio eksperimento“ dalyvius įvertinti dvi situacijas, vienoje kurių su tyrimo dalyviais dėl tam tikro dalyko grožio nesutinka jų kaimynas, o kitoje – tolimos kultūros žmogus.

Pradžioje dalyvių buvo paprašyta:

Keliais žodžiais aprašykite (ar tiesiog paminėkite) ką nors, kas jums atrodo labai gražu (pavyzdžiui, gamtos objektą ar kokį nors meno kūrinį).

Tada, sekančiuose dviejuose puslapiuose, jų buvo paprašyta atsakyti į klausimus apie nesutarimus dėl aprašyto objekto grožio. Vienas klausimas apie kaimyną,

Įsivaizduokite, kad šį jūsų pasirinktą jums gražų dalyką pamato jūsų kaimynas, kurį gerai pažįstate. Jis sako, kad šis dalykas jam visai neatrodo gražus.

o kitas – apie tolimos kultūros žmogų (pateikimo tvarka buvo atsitiktinė):

Įsivaizduokite, kad šį jūsų pasirinktą jums gražų dalyką pamato žmogus, užaugęs vienoje Amazonijos miškų gentyje, turėjusioje labai mažai kontaktų su likusiu pasauliu ir išsaugusioje labai savitą tradicinę kultūrą, turinčią labai savitą vertybių sistemą ir neįprastą estetinę pajautą. Jis sako, kad šis dalykas jam visai neatrodo gražus.

Abiem atvejais klausimas buvo toks (atsakymo variantai pateikiami atsitiktine tvarka):

Kuris iš šių pasirinkimų, jūsų nuomone, geriausiai apibūdina šią situaciją:

  • Vienas iš jūsų teisus, o kitas – ne.
  • Jūs abu esate teisūs.
  • Nei vienas nėra teisus. Beprasmiška šioje situacijoje kalbėti apie teisumą.

Pirmasis atsakymas išreiškia intersubjektyvų validumą, antrasis – subjektyvizmą, trečiasis – „nihilizmą“.

Žodžiu, skirtumų nepasimatė. Jų nepasimatė ir žiūrint vien į tuos klausimus, kurie dalyviams buvo pateikti pirmi (prisiminkite, kad dalis dalyvių pirma gavo klausimą apie kaimyną, o po to, apie Amazonijos gyventoją; kita dalis – atvirkščiai). Atsakymai taip pat gerai dera su anksčiau Lietuvoje rinktais Cova et al. (Forthcoming) duomenimis (atitinkamai, 7%, 51%, 42%).

Kadangi lietuviška frazių pora ‘teisus – neteisus’ gal kiek mažiau tampriai susijusi su ‘tiesos-klaidos’ kategorijomis nei angliška ‘right-wrong’, pabandžiau dar ir versiją akivaizdžiau nurodančią į sprendimo vertinimą tiesos požiūrių. Vienintelis skirtumas nuo ankstesnio tyrimo buvo tas, kad buvo pateiktas kitoks klausimas:

Ar sutinkate su teiginiu: „Kadangi jūs ir šis žmogus skirtingai sprendžiate apie šį atvejį, bent vieno iš jūsų sprendimas yra neteisingas.“?

Atsakykite skalėje nuo 1 (visiškai nesutinku) iki 7 (visiškai sutinku)

Rezultatai tokie:

Čia reikia atkreipti dėmesį į du dalykus. Pirma, nepasirodė skirtumas tarp nesutarimo su kaimynu ir nesutarimo su Amazonijos gyventoju vertinimų. Antra, abiem atvejais (kaimyno ir Amazonijos gyventojo) dalyviai buvo linkę nesutikti su intersubjektyvų grožio sprendinių validumą išreiškiančia pažiūra („Kadangi jūs ir šis žmogus skirtingai sprendžiate apie šį atvejį, bent vieno iš jūsų sprendimas yra neteisingas.“).

Apibendrinant, Sarkissiano ir jo kolegų pastebėtas metaetinis efektas (kuo tolimesnė kultūra, kuo labiau reliatyvistiškai vertinami moraliniai nesutarimai su ja) nepasimatė estetikos srityje. Naudoti metodai analogiško metaestetinio efekto (kuo tolimesnė kultūra, tuo mažiau linkstama ginče dėl grožio manyti, kad bent viena pusė klysta) neparodė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *